Namas su mansarda atrodo kaip kompromisas tarp grožio ir racionalumo: estetiškas, jaukus, o iš šalies – lyg iš architektūrinio žurnalo. Tačiau romantika baigiasi tada, kai į jį įsikeli gyventi. Mansardos turi daugybę paslėptų trūkumų, kurių nemato nei projektų katalogai, nei statybų parduotuvių konsultantai. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo logiška – mažesnis tūris, mažesnės sąnaudos, daugiau charakterio. Tačiau po metų ar dvejų realybė parodo, kad estetikos kaina gali būti didesnė nei tikėjaisi.
Nematomas plotas, kurio pritrūksite
Kiekvienas, kas turi nuosavą kiemą, žino: daiktų kaupiasi greičiau nei žolė po lietaus. Vejapjovė, sodo įrankiai, dviračiai, baseinas, batuto detalės – viskam reikia vietos. Name su mansarda tam tiesiog nėra sprendimo, nes tokio namo konstrukcija neturi tradicinės šaltos palėpės. O tai reiškia, kad prarandate patogią, natūralią sandėliavimo erdvę virš galvos. Viskas, kas netilpo į pašiūrę, atsiduria garaže, verandoje ar po atviru dangumi. Ir kai atvažiuoja žiema, supranti, jog būtent to papildomo „nenaudingo“ ploto labiausiai trūksta.
Jauku, bet nepatogu
Mansardinis aukštas turi neabejotiną žavesį – nuožulnios lubos kuria intymią, jaukią atmosferą. Tačiau už šią jaukumą tenka sumokėti kvadratiniais metrais. Įstrižos sienos „suvalgo“ naudingo ploto tiek, kad net ir erdvesnis kambarys tampa labiau panašus į palapinę. Standartiniai baldai čia netinka: spintos neįsistato, lentynos atrodo lyg išlaužtos iš konteksto. Jei nori, kad viskas atrodytų tvarkingai, tenka gaminti baldus pagal užsakymą – o tai reiškia papildomas išlaidas ir mažiau lankstumo ateityje.
Stogas, kurio negalima patikrinti
Mansardinio namo stogas – tai uždara, daugiasluoksnė sistema. Jo konstrukcijoje slypi šilumos izoliacija, garo barjerai, plėvelės, o viskas paslėpta po apdaila. Tai gražu, bet pavojinga: jei kur nors atsiranda mikroįtrūkimas ar nesandarumas, apie jį sužinosite tik tada, kai jau bus per vėlu. Drėgmė po apdaila gali kauptis mėnesius, o grybelis – tyliai dygti sienų viduje. Paprastas stogo apžiūrėjimas čia neįmanomas: tenka ardyti apdailą, o tai reiškia remontą. Kitaip tariant, mansardinis stogas – kaip sandari dėžė, kuri slepia savo paslaptis.
Pamoka, kurią išmoksta tik gyvendami
Gražus fasadas džiugina akį, bet patogumas slypi kasdienybėje. Mansardinis namas gali atrodyti racionalus tik popieriuje. Gyvenant jame išryškėja detalės, apie kurias retai kas pagalvoja: kur kabinsite užuolaidas, kaip valysite nuožulnias lubas, kur paslėpsite Kalėdų dekoracijas ar kaip pasieksite sunkiai prieinamus kampus.
Todėl prieš pasirašant projektą verta pasivaikščioti po jau pastatytus mansardinius namus, pasikalbėti su jų savininkais (jei šie dar neperėjo prie „nekartokit mūsų klaidos“ stadijos) ir įvertinti, kiek praktikos slepiasi po grožio šydu.
Galiausiai, architektūra – tai ne tik forma, bet ir funkcija. Namas turi būti ne tik gražus, bet ir gyvas: toks, kuriame viskas turi savo vietą, o ne vietą, kurią visada trūksta.