Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra tampa vis aktualesnė 2025 metais, kai vis daugiau lietuvių siekia daugiau laiko šeimai, sveikatai ar asmeniniams reikalams. Lietuvos Darbo kodekso (DK) 137 straipsnis siūlo sprendimą – nemokamas atostogas ir nemokamą laisvą laiką, kurie leidžia darbuotojams laikinai atsikvėpti nuo pareigų, išsaugant darbo vietą. Šios nuostatos ne tik apsaugo darbuotojus tam tikrose situacijose, bet ir skatina darbdavius būti lankstesnius. Šiame straipsnyje, remdamiesi DK nuostatomis, išsamiai paaiškinsime, kas yra šios teisės, kam jos priklauso, kaip jas gauti ir kodėl verta jas žinoti. Suprasdami šiuos principus, galėsite efektyviau planuoti savo laiką, išvengdami konfliktų su darbdaviu ir pagerindami gyvenimo kokybę.
Kas yra nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas?
DK 137 straipsnis reglamentuoja dvi susijusias, bet skirtingas sąvokas, skirtas padėti darbuotojams suderinti darbą su asmeniniu gyvenimu. Nemokamos atostogos – tai ilgesnis laikotarpis (nuo kelių dienų iki mėnesių), kai darbuotojas neatlieka pareigų, jam nemokamas atlyginimas, bet išsaugoma darbo vieta. Jos suteikiamos darbuotojo prašymu, remiantis konkrečiomis aplinkybėmis, nurodytomis įstatyme, o darbdavys privalo jas suteikti.
Nemokamas laisvas laikas – tai trumpesnis periodas (valandos ar diena), skirtas skubiems asmeniniams ar šeimos reikalams. Jis suteikiamas darbuotojo prašymu, o darbdavys privalo sutikti esant skubioms priežastims, pvz., šeimos nario liga ar nelaimė. Be to, abi teisės gali būti suteikiamos ir abiejų šalių susitarimu – darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl bet kokios trukmės nemokamų atostogų, jei tai abiem pusėms priimtina. Tai ypač naudinga, kai reikia lankstumo, pavyzdžiui, persikraustant ar keliaujant.
Šios nuostatos grindžiamos Europos Sąjungos darbo teisės principais, siekiančiais apsaugoti darbuotojus nuo pervargimo ir skatinti šeimos gerovę. 2025 metais, kai darbdaviai vis dažniau siūlo hibridinį darbą, šios teisės tampa dar aktualesnės, leidžiančios išvengti priverstinio atleidimo ar konflikto.
Kam ir kada priklauso nemokamos atostogos?
DK 137 straipsnis nurodo konkrečias situacijas, kai darbuotojas turi teisę į nemokamas atostogas. Štai pagrindiniai atvejai, kurie padės suprasti, ar jums priklauso ši teisė:
- Darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų: Iki 14 kalendorinių dienų per metus. Tai skirta tėvams, kurie turi rūpintis vaiko sveikata, mokslu ar kitais reikalais. Prašymas pateikiamas raštu, o darbdavys privalo sutikti.
- Darbuotojams su negalia, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų ar slaugantiems / prižiūrintiems asmenį su negalia: Iki 30 kalendorinių dienų per metus. Ši teisė remiasi sveikatos priežiūros įstaigos išvada ir skirta suteikti laiko medicininėms procedūroms ar priežiūrai.
- Tėvams (motinoms ar tėvams): Iki 3 mėnesių (bendra trukmė). Tai taikoma nėštumo, gimdymo ar vaiko priežiūros atvejais, leidžiant laikinai sustabdyti darbą be atlyginimo, bet išsaugant vietą.
- Darbuotojams, slaugantiems sergantį šeimos narį ar kartų gyvenantį asmenį, arba pateikusiems savo sveikatos išvadą: Tikslus laikas nustatomas pagal medicininius dokumentus. Tai apima situacijas, kai reikia rūpintis artimaisiais ar savimi.
- Darbuotojams santuokai: Iki 3 kalendorinių dienų. Skirta vestuvėms ar partnerystės registravimui.
- Darbuotojams dalyvavusiems mirusio šeimos nario laidotuvėse: Iki 5 kalendorinių dienų. Tai leidžia skirti laiko gedului ir formalumams.
- Darbuotojams kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais: Pagal sutartį. Tai leidžia įmonėms nustatyti papildomus atvejus, pvz., jubiliejams ar asmeniniams šventėms.
Šios atostogos suteikiamos darbuotojo rašytiniu prašymu, nurodant priežastį ir trukmę. Darbdavys privalo suteikti jas nurodytose situacijose, bet gali atsisakyti, jei tai pažeistų įmonės interesus (pvz., masinis prašymas). Jei atsisakoma be pagrindo, darbuotojas gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.
Nemokamas laisvas laikas: kada ir kaip jį gauti?
Nemokamas laisvas laikas – tai trumpesnis poilsis darbo dienos metu, skirtas skubiems reikalams. Darbuotojas gali jo prašyti:
- Asmeniniams reikalams (pvz., vizitas pas gydytoją) – su darbdavio sutikimu.
- Skubioms šeimos priežastims (liga, nelaimė) – darbdavys privalo suteikti.
Be to, galima susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą dieną, nepažeidžiant maksimalios darbo trukmės (40 val. per savaitę) ir poilsio reikalavimų (ne mažiau kaip 11 val. tarp pamainų). Tai ypač naudinga dirbantiems hibridiniu režimu ar turintiems vaikų – pavyzdžiui, galite išeiti anksčiau ir dirbti vėliau vakare.
Prašymas pateikiamas raštu ar žodžiu, o darbdavys turi atsakyti pagrįstai. Jei atsisakoma be priežasties, tai gali būti laikoma pažeidimu.
Kodėl verta žinoti šias teises ir kaip jas pritaikyti?
Šios DK nuostatos ne tik apsaugo darbuotojus, bet ir skatina darbdavius kurti lankstesnę darbo kultūrą, mažinant pervargimą ir didinant produktyvumą. 2025 metais, kai Lietuvoje auga nuotolinio darbo tendencijos, šios teisės tampa įrankiu derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Pavyzdžiui, tėvams su mažais vaikais tai leidžia lankyti gydytojus be atlyginimo praradimo, o slaugantiems artimuosius – išvengti priverstinio atleidimo.
Kad pritaikytumėte šias teises:
- Paruoškite rašytinį prašymą su priežastimi ir dokumentais (pvz., medicinine pažyma).
- Aptarkite su darbdaviu iš anksto, kad išvengtumėte konfliktų.
- Jei darbdavys atsisako be pagrindo, kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją ar profesinę sąjungą.
Šios teisės galioja visiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, nepriklausomai nuo stažo. Žinodami jas, ne tik pagerinsite savo gerovę, bet ir prisidėsite prie teisingesnės darbo rinkos. Dalinkitės šia informacija su artimaisiais – galbūt tai padės jiems išvengti nereikalingo streso!
