Kasmet iš ūkininkų žiemai perku 30–40 kg bulvių. Žinoma, parduotuvėse jos visada brangesnės, bet šie metai sumušė visus rekordus. Ir tam yra kelios priežastys.
Kai šį pavasarį prekybos centre pirmą kartą pamačiau kainų etiketę, net pamaniau, kad tai klaida. Įprastas, niekuo neišsiskiriantis bulvių maišas kainavo apie 80 centų už kilogramą – neva „naujas derlius”.
Bet tai nebuvo riba. Dabar importuotų bulvių galima rasti už daugiau nei 1 eurą. Anksčiau už tą pačią sumą galėjai nusipirkti pakelį gero sviesto, ir net dabar kai kurių rūšių sviestas kainuoja tiek pat. Mūsų vietinės bulvės parduodamos vidutiniškai. Bet net ir tai vis tiek brangu – bent dvigubai brangiau nei įprastai. O importuotos bulvės šiemet tapo penkis kartus brangesnės nei mūsų.
Ir vienas klausimas nuolat sukasi galvoje: kaip atsitiko, kad paprasčiausia ir prieinamiausia daržovė staiga tapo kone prabangos preke?
Kodėl ūkininkai atsisakė sodinti bulves?
Vienas mano pažįstamas ūkininkas šiemet visiškai atsisakė sodinti bulves. Dabar turėsiu ieškoti kito tiekėjo. Jis atsisakė dėl paprastos priežasties: tai tapo nuostolinga. Kaip jis pats sakė: „Jei dirbsiu nuostolingai, geriau padarysiu pertrauką.” O tokių ūkininkų yra šimtai.
Daugelis Lietuvos ūkininkų 2024 m. tiesiog nustojo sodinti bulves. Kodėl? Nes degalų, trąšų ir technikos kainos smarkiai išaugo, o jų derliaus supirkimo kainos išliko labai žemos. Tuo tarpu parduotuvės taiko savo antkainius, kurie mažai susiję su ūkininko pajamomis.
Bulvės yra gana kaprizingas augalas. Jas reikia teisingai sodinti, laistyti, kovoti su Kolorado vabzdžiu ir tinkamai laikyti. Jei karšta, tai kenkia derliui. Jei lyja netinkamu laiku, tai irgi blogai. Be to, sėklų ir trąšų laikymo išlaidos išaugo – kai kuriais atvejais net trigubai – o degalų kainos nuolat kyla. O laukuose vis mažiau technikos – vieno kombaino gali nepavykti sutaisyti ištisus mėnesius.
Orai ir logistikos iššūkiai
Tačiau tai ne tik ekonomikos problema. 2024-ieji pasirodė esą išskirtinai blogi metai – ūkininkai kraipė galvas. Pirmiausia buvo neįprastas karštis, paskui užsitęsę lietūs, o galiausiai – naktinės šalnos. Remiantis duomenimis, bendras bulvių derlius 2024 m. sumažėjo 12 %. Tai ne tik skaičius – tai reiškia, kad viena iš aštuonių bulvių tiesiog nepasiekė parduotuvių lentynų.
Tačiau 2025-ieji taip pat buvo labai lietingi ir purvini. O pridėjus visus neapsėtus laukus, bankrutavusius ūkius ir dėl netinkamo sandėliavimo sandėliuose supuvusias bulves, gaunama didžiulė skylė. Tiesiogine prasme, dirvožemyje ir mūsų piniginėse.
Tai ne tik vieno blogo sezono, bet ir virtinės klimato anomalijų rezultatas.
Kodėl importas neišgelbėja situacijos?
Pagrįstas klausimas: o kaip dėl importo? Juk bulvės importuojamos iš Egipto, Lenkijos ir Baltarusijos. Taip, importuojamos. Bet ar tai padeda? Lenkija šiemet mums atsiuntė gerokai mažiau bulvių. Kodėl? Nes jų pačių derlius nebuvo geriausias – jie nusprendė bulves pasilikti sau, o ne parduoti kitiems.
Žinoma, atkeliavo Egipto bulvės. Tačiau šiais laikais logistika yra labai brangi – muitai, vėlavimai ir siuntimo išlaidos. Kol jos pasiekia lentynas, kaina jau panaši į bananų kainą. Ir, tiesą sakant, importuotų bulvių skonis dažnai skiriasi.
Mažmenininkų reikalavimai ir kainų ateitis
Yra dar vienas svarbus aspektas – didelių prekybos tinklų reikalavimai. Prekybos centrų lentynas pasiekiančios bulvės turi būti tam tikro dydžio, formos ir spalvos. Maži, kreivi ar pažeisti gumbai laikomi „prastos kokybės” ir atmetami. Dėl to nemaža dalis derliaus naudojama kaip pašaras gyvūnams arba tiesiog išmetama. Ūkininkai priversti papildomai skirti lėšų rūšiavimui, pakavimui ir logistikai. Visos šios išlaidos, žinoma, įskaičiuotos į galutinę kainą.
Rašykit kur tu bulvių per daug, jei neima. Atvažiuosim, surinksime, uzmokesim