Lapkričio pabaiga – metas, kai parduotuvės žada milžiniškas nuolaidas, o pirkėjai skuba įsigyti visko nuo elektros prietaisų iki drabužių, bet už šios euforijos slepiasi sukčių bumas: netikros svetainės, phishingo SMS ir apgaulingi skelbimai kasmet išvilioja tūkstančius eurų. 2024 m. Lietuvoje fiksuota 20 % daugiau sukčiavimo atvejų per Juodąjį penktadienį, palyginti su 2023 m., o 2025 m. tendencija tik stiprėja. Šiame straipsnyje paaiškiname, kokios schemos populiariausios, kaip jas atpažinti ir kokie žingsniai padeda pirkti saugiai, remdamiesi Lietuvos banko ir kibernetinio saugumo centro rekomendacijomis, kad jūsų išpardavimų diena nesibaigtų liūdesiu.
Sukčiavimo banga: kodėl Juodasis penktadienis – sukčių rojus
Juodasis penktadienis (Black Friday), prasidėjęs JAV po Padėkos dienos, Lietuvoje minimas lapkričio 28 d. 2025 m., o išpardavimai tęsiasi visą savaitę. Tai pritraukia milijonus pirkėjų, bet ir sukčius: pagal „Luminor“ duomenis, lapkritį kibernetinių atakų skaičius išauga 25 %, nes žmonės skuba prie „nepraleidžamų“ pasiūlymų. Sukčiai išnaudoja emocijas – skubą ir godumą – kurdami netikras parduotuves socialiniuose tinkluose ar siųsdami apgaulingas žinutes. 2024 m. Lietuvoje nukentėjo šimtai žmonių, praradę nuo 50 iki 500 eurų per vieną pirkimą.
Populiarios schemos: nuo netikrų svetainių iki phishingo
- Netikros el. parduotuvės socialiniuose tinkluose: Sukčiai kuria puslapius, skelbdami „užsidarymo išpardavimus“ su 70–90 % nuolaidomis. Pavyzdžiui, „Facebook“ skelbimai nukreipia į svetaines, imituojančias žinomas parduotuves (pvz., „Zalando“ klonas). Pirkėjas moka, bet prekės negauna – duomenys pavogti. 2024 m. „Gen Threat Report“ fiksavo 23 % visų socialinių tinklų sukčiavimų kaip netikras parduotuves.
- Phishingo SMS ir el. laiškai: Žinutės kaip „Jūsų užsakymas patvirtintas! Patvirtinkite mokėjimą čia“ su nuoroda į padirbtą banko puslapį. Įvedus kortelės duomenis, sukčiai išvalo sąskaitą. Lapkritį tokių atvejų padaugėja 30 %, sako E. Lukošienė iš Pinigų plovimo prevencijos centro.
- Apgaulingi skelbiai su „išskirtinėmis nuolaidomis“: Reklamose – „Investuokite su 200 % grąža per Juodąjį penktadienį!“ – nukreipia į sukčiavimo platformas. Lietuvos bankas įspėja: tokie pasiūlymai – piramidės.
- Bilietų ir renginių apgavystės: Sukčiai parduoda „pigius“ bilietus į koncertus, kurie neegzistuoja – pinigai dingsta, o renginys ateina be bilieto.
Kaip atpažinti sukčius: 5 ženklai, į kuriuos reaguoti
- Per geras pasiūlymas: 90 % nuolaida – raudona vėliava. Tikrinkite kainas oficialiose svetainėse prieš BF.
- Netikra svetainė: URL su klaidomis (pvz., „zalando.lt“ vietoj „zalando.com“), be HTTPS ar su pigiu dizainu.
- Spaudimas skubėti: „Tik 10 min. liko!“ – sukčiai skatina impulsyvius pirkimus.
- Mokėjimo prašymas iš anksto: Jokios prekės be pristatymo – pinigai į priekį.
- Žinutės su nuorodomis: Bankai niekada nesusisiekia SMS su mokėjimo patvirtinimu.
Saugaus pirkimo vadovas: žingsniai BF dieną
- Planuokite iš anksto: Sudarykite norų sąrašą su kainomis – lyginkite oficialiose svetainėse (pigu.lt, varle.lt, notino.lt). Sekite socialinius tinklus parduotuvių, ne skelbimus.
- Pirkite oficialiai: Naudokite žinomus portalus su grąžinimo teise (14 d.). Venkite „Facebook Marketplace“ nepažįstamiems.
- Mokėkite saugiai: Naudokite 3D Secure (PIN patvirtinimas), virtualias korteles ar BLIK. Venkite pavedimų iš anksto.
- Patikrinkite svetainę: Įveskite URL rankiniu būdu, ieškokite atsiliepimų „Trustpilot“.
Jei nukentėjote: praneškite policijai ir bankui – kompensacija iki 150 eurų.
Juodasis penktadienis – galimybė sutaupyti, bet ir sukčių metas: būkite budrūs, pirkite oficialiai ir tikrinkite viską. Pradėkite nuo kainų palyginimo – jūsų piniginė padėkos.
