Didžiausia pasaulyje internetinė enciklopedija „Wikipedia“ išgyvena permainų laikotarpį – jos populiarumas mažėja. Pasak „Wikimedia Foundation“ atstovo Marshallo Millerio, per pastaruosius metus žmonių kuriamų puslapių peržiūrų skaičius sumažėjo apie 8 procentus. Tai – reikšmingas kritimas šaltiniui, kuris ilgą laiką buvo pirmasis atsakymas į bet kokį klausimą internete.
Kas nutiko
Srauto mažėjimas išryškėjo po to, kai „Wikipedia“ atnaujino savo robotų sekimo sistemą. Paaiškėjo, kad didelė dalis anksčiau fiksuotų apsilankymų buvo ne iš tikrų skaitytojų, o iš automatizuotų sistemų – „botų“, kurie apeidavo aptikimo filtrus. Kai šie duomenys buvo išvalyti, realus skaitytojų skaičius pasirodė mažesnis nei manyta.
Kodėl krenta skaitytojų susidomėjimas
Pagrindinė priežastis slypi pasikeitusiame informacijos vartojimo būde.
- Dirbtinis intelektas pakeitė paieškos įpročius.
Paieškos sistemos, tokios kaip „Google“, vis dažniau įterpia generatyvinio AI atsakymus tiesiai į rezultatus. Tai reiškia, kad vartotojas gauna glaustą atsakymą neišeidamas iš paieškos puslapio, todėl nebespaudžia nuorodų į Vikipedijos straipsnius. - Jaunoji karta renkasi vaizdo turinį.
Informacijos šaltiniu tampa trumpi vaizdo įrašai „TikTok“, „YouTube Shorts“ ar „Instagram Reels“ platformose. Jie pateikia žinias greitai, vizualiai ir emociškai – būtent taip, kaip įpratę šiuolaikiniai vartotojai. - Sutrumpinta koncentracija ir momentinis atsakymas.
AI santraukos, trumpos istorijos ir vaizdo įrašai suteikia iš karto „užbaigtą“ informaciją, todėl žmonės mažiau linkę gilintis į ilgesnius enciklopedinius tekstus.
Pasekmės Vikipedijos ekosistemai
Šis nuosmukis kelia nerimą ne tik dėl skaitytojų, bet ir dėl bendruomenės, kuri palaiko Vikipediją.
- Mažėjantis srautas gali demotyvuoti savanorius redaktorius, kurių darbas yra enciklopedijos pagrindas.
- Mažiau lankytojų reiškia ir mažesnes aukas, kurios yra pagrindinis projekto finansavimo šaltinis.
Reaguodama į tendencijas, „Wikimedia Foundation“ planuoja:
- atnaujinti turinio priskyrimo sistemą, kad straipsnių autorystė ir šaltiniai būtų matomi net tada, kai informaciją cituoja dirbtinio intelekto įrankiai;
- kurti naujas auditorijos augimo komandas, orientuotas į jaunus skaitytojus ir naujus informacijos formatus.
Vikipedija kadaise buvo sinonimas žinių demokratizacijai internete. Tačiau XXI amžiaus trečiajame dešimtmetyje žinios ima migruoti iš teksto į vaizdus, iš naršyklės – į algoritmus. Klausimas lieka atviras: ar enciklopedijos, sukurtos žmonių, išliks reikalingos pasaulyje, kuriame atsakymus formuluoja mašinos?
