Billas Gatesas neseniai pareiškė, kad klimato kaita „nesukels žmonijos mirties“, tačiau tai neatima rimtumo diskusijose apie globalias grėsmes. Jeigu ne tiesioginė klimato kataklizė, kokios rizikos gali atnešti žmogaus veikla ir technologijų pažanga — ir ar mes pasiruošę jas pažaboti? Straipsnyje apžvelgiame, ką iš tikrųjų ekspertai laiko didžiausiomis egzistencinėmis grėsmėmis ir kaip klimatas jas gali sustiprinti.
Billo Gateso pozicija ir egzistencinių rizikų perspektyva
Viena žymiausių filantropų figūrų pasaulyje Billas Gatesas teigia: nors klimato kaita daro neproporcingą žalą skurdesniems regionams, ji „nesukels žmonijos mirties“. Jo pozicija — optimistinė dėl žmonijos gebėjimo prisitaikyti ir rasti sprendimus. Tačiau tai sukėlė klausimą: jei ne klimatas, tai kas gali privesti prie mūsų rūšies visiško išnykimo? Egzistencinių rizikų tyrėjai atsako paprastai — dažniausiai baisiausios grėsmės kyla iš to, ką patys kuriame.
Branduolinis karas: greita ir katastrofiška grėsmė
Tyrėjai įvardija branduolinį karą kaip labiausiai tikėtiną ir momentaliai katastrofišką grėsmę. Skirtingai nuo lėto ir ilgalaikio klimato kaitos poveikio, branduolinė smurto eskalacija galėtų per valandas sunaikinti civilizacijos infrastruktūrą. Branduolinių ginklų egzistavimas ir geopolitinė įtampa reiškia, kad toks scenarijus nėra vien teorinis. Modeliavimas rodo, jog net ribotas apsikeitimas — pavyzdžiui, panaudojus apie 100 kovinių galvučių — sukeltų „branduolinę žiemą“, ilgalaikį saulės šviesos blokavimą, pasaulinio derliaus žlugimą ir bado bangą, kuri galėtų nusinešti milijardus gyvybių. Platesnis karas su tūkstančiais galvučių garantuotai turėtų dar grėsmingesnes pasekmes.
Biologinės ir dirbtinio intelekto (DI) rizikos: technologijų demokratizacija
Kita rimta sritis — technologijų pažanga, ypač biotechnologijų ir dirbtinio intelekto srityse. Mokslininkų nuogąstavimai susiję su tuo, kad demokratizuojant technologijas, tampa realu sukurti itin pavojingus biologinius ginklus ar netyčia juos „išleisti“ iš laboratorijų. Natūralios pandemijos paprastai nėra optimizuotos visiškam išnykimui, bet dirbtinai sukurtas patogenas galėtų būti projektuojamas maksimaliam mirtingumui ir plitimui — scenarijus, kurio galimybė didėja kartu su genetinių technologijų prieinamumu. DI pažanga taip pat kelia klausimų apie autonominių ginklų, klaidinančių valdymo sistemų ir greitų eskalacijų riziką, kuri gali peržengti tradicinių kontrolės mechanizmų ribas.
Klimato kaita kaip „grėsmės daugiklis“
Ekspertai sutaria: klimato kaita pati savaime, tikėtina, neatneš tiesioginės žmonijos pabaigos, bet ji veikia kaip „grėsmės daugiklis“. Intensyvėjančios sausros, potvyniai, maisto ir vandens trūkumai sukelia didžiulį migracijos spaudimą ir geopolitinį nestabilumą. Toks nestabilumas padidina konfliktų tikimybę ir gali paskatinti klaidingus skaičiavimus arba staigias eskalacijas tarp branduolinių valstybių — o tai savo ruožtu gali atverti kelią katastrofiškiems scenarijams.
Išvados: pavojų daugialypumas reikalauja kompleksiškų sprendimų
Diskusija, kurią sukėlė Gateso pareiškimas, primena vieną dalyką: egzistencinės rizikos nėra vienalytės ir jas vertinti reikia kompleksiškai. Branduolinis konfliktas, biotechnologijų piktnaudžiavimas ir DI klaidos — tai grėsmės, kurios gali užklupti staiga. Klimato kaita, nors ir lėtesnė, didina įtampą ir kuria terpę tokioms grėsmėms išaugti. Todėl daugumos ekspertų nuomonė aiški: nereikia „atleisti“ klimato grėsmei, bet būtina ne mažiau intensyviai dirbti ir prie kitų rizikų mažinimo — nuo branduolinio saugumo stiprinimo iki griežtesnių biotechnologijų valdymo ir atsakingo DI plėtros reglamentavimo. Tik tokia koordinuota, daugiaplanė strategija sumažins tikimybę, kad žmogaus sukurtos technologijos taps mūsų pačių pražūtimi.
