Indaplovės Lietuvos namuose vis dar dažnai laikomos prabanga, nors daugelyje Vakarų šalių jos jau seniai tapo standartine virtuvės įranga. Kodėl? Kalti įsisenėję mitai apie didelį vandens ir elektros suvartojimą, triukšmą ir sudėtingą naudojimą. Tačiau ekspertai tvirtina: dauguma šių įsitikinimų jau seniai nebeatitinka tikrovės. Kokios tiesos ir melo slepiasi aplink šį virtuvės padėjėją?
Erdvės problema: ar indaplovė tikrai per didelė?
Vienas populiariausių argumentų prieš indaplovės įsigijimą – tai erdvės stoka. „Mano virtuvė per maža”, – dažnai galima išgirsti iš gyvenančiųjų mažuose butuose ar studijose.
Tačiau gamintojai jau seniai išsprendė šią problemą. Šiandien rinkoje galima rasti įvairių dydžių modelių – nuo įmontuojamų 45 cm pločio siaurų variantų iki kompaktiškų stalviršio indaplovių, kurios telpa ant virtuvės stalo ir skirtos vos 2-4 indų komplektams.
Tokie mini modeliai idealiai tinka vienišiams, poroms ar studentams, gyvenantiems nedideliuose butuose. Jie užima ne daugiau vietos nei standartinė mikrobangų krosnelė, tačiau gali sutaupyti nemažai laiko ir pastangų.
Ar būtina laukti, kol indaplovė bus pilna?
Daugelis žmonių atsisako indaplovės manydami, kad ją galima naudoti tik tada, kai ji pilnai prikrauta indų. Tokiu atveju nedidelėms šeimoms ar pavieniai gyvenantiems žmonėms tektų laukti kelias dienas, kol susikaups pakankamai nešvarių indų.
Šis įsitikinimas jau nebeaktualus. Šiuolaikiniai indaplovių modeliai įrengti pusės apkrovos funkcija ir ekonomiškais režimais. Tai reiškia, kad prietaisą galima paleisti net su keliomis lėkštėmis ir puodeliais, nesunaudojant neprotingai daug vandens ar elektros energijos.
Tokia funkcija leidžia prižiūrėti virtuvės švarą kasdien, o ne kaupti purvinus indus kriauše ar ant stalviršio.
Ar galima sutaupyti nesinaudojant specialiomis priemonėmis?
Kai kurie vartotojai bando taupyti nenaudodami specialių indaplovių ploviklių – vietoj jų pilant įprastą skystą indų ploviklį. Tai viena didžiausių klaidų, kurią galima padaryti.
Įprastas indų ploviklis sukuria gausią putą, kuri ne tik blogai nusiplauna, bet ir gali pažeisti prietaisą. Be to, po plovimo ant indų lieka neregima plėvelė, gali susidaryti kalkių nuosėdos, o mikroorganizmai nebus sunaikinti.
Specialūs indaplovių plovikliai – gelis, tabletės ar milteliai – turi unikalią sudėtį su fermentais, riebalų tirpikliais ir skalavimo medžiagomis. Šie komponentai ne tik efektyviai išplauna indus, bet ir apsaugo patį prietaisą nuo kalkių kaupimosi bei užtikrina higienišką švarą.
Vandens ir elektros sąskaitos baubas
Vienas įsitikinusių mitų teigia, kad indaplovė gerokai padidina vandens ir elektros sąskaitas. Tačiau faktai rodo priešingai.
- Vandens suvartojimas: Moderni indaplovė vienam plovimo ciklui sunaudoja vos 6-12 litrų vandens. Tuo tarpu plaunant indus rankomis po tekančiu vandeniu gali būti sunaudojama net iki 40 litrų – daugiau nei tris kartus daugiau!
- Elektros energija: Energijos suvartojimas priklauso nuo prietaiso efektyvumo klasės. Naujausi A+++ klasės modeliai vienam ciklui sunaudoja apie 0,8-1 kWh elektros energijos. Lietuvos sąlygomis tai kainuotų apie 20-30 centų už vieną plovimą.
Skaičiuojant metines išlaidas, net kasdien naudojant indaplovę, elektros sąskaita išaugtų nedaug – šimtą ar du eurų per metus. Tačiau sutaupytas laikas ir vanduo dažnai kompensuoja šias išlaidas.
Ar indaplovė tikrai išplauna visus nešvarumus?
Skeptikai dažnai abejoja, ar automatinis prietaisas gali susidoroti su įvairiomis nešvarumų rūšimis, ypač su pridegusiu ar prirauktu maistu.
Šiuolaikinės indaplovės įrengtos galingomis plovimo sistemomis su turbo vandens šildytuvais ir intensyviomis programomis. Vandens temperatūra kai kuriuose režimuose gali pasiekti net 70°C – tokia temperatūra efektyviai suminkština net užkietėjusius nešvarumus ir sunaikina daugumą bakterijų.
Tačiau sąžiningai reikia pripažinti: labai stipriai pridegusius indus kartais gali tekti iš anksto trumpam pamirkyti vandenyje arba plauti rankomis. Bet tai greičiau išimtis nei taisyklė.
Triukšmo problema: ar trukdys ramybei?
Daugelis potencialių pirkėjų bijo, kad indaplovė bus pernelyg triukšminga ir trukdys kasdieniam gyvenimui, ypač atviros erdvės bute, kur virtuvė sujungta su svetaine.
Šiuolaikinių indaplovių triukšmo lygis paprastai svyruoja nuo 40 iki 49 decibelų. Kad būtų aiškiau – tai prilygsta tyliam šnabždesiui arba foninei muzikai. Įmontuojami modeliai dėl papildomos garso izoliacijos veikia dar tyliau.
Toks triukšmo lygis tikrai netrukdo kalbėtis, žiūrėti televizorių ar tiesiog atsipalaiduoti. Daugelis žmonių net nepastebėti, kad indaplovė dirba, ypač jei ji yra kitame kambaryje.
Indų kratymo menas: ar tai sudėtinga?
Dar vienas mitas teigia, kad nėra teisingo būdo krauti indaplovę ir kad tai yra per sudėtinga. Iš tiesų, nors ir egzistuoja tam tikri principai, jie nėra sudėtingi.
Pagrindinės taisyklės paprastos:
- Lėkštės dedamos vertikaliai į specialius griovelius
- Gilūs dubenys ir puodai statomi kampu, kad vanduo galėtų laisvai nutekėti
- Puodeliai ir taurės dedami į specialius skyrelius aukštyn dugnu
- Šaukštai, šakutės ir peiliai dedami į atskirą dėklą
Svarbiausia užtikrinti, kad indai neuždengtų vienas kito ir netrukdytų suktis purkštuvų rankoms. Kiekvienos indaplovės instrukcijoje yra detalūs paaiškinimų paveikslėliai, kurie padeda greitai išmokti teisingai krauti indus.
Priežiūra: ar reikia daug pastangų?
Baimė dėl sudėtingos priežiūros taip pat neturi pagrindo. Indaplovės priežiūra yra paprasta ir nereikalauja daug laiko:
Reguliarios procedūros:
- Filtro valymas kas 2-3 savaites – tai užtrunka vos kelias minutes
- Sandarinimo gumos nubraukimas pagal poreikį
- Specialaus skalavimo ciklo atlikimas kartą per mėnesį
Dauguma šiuolaikinių modelių turi savaiminio išsivalymo funkciją ir net informuoja naudotoją, kai atėjo laikas atlikti priežiūros procedūras. Tai daug paprasčiau nei daugelis žmonių įsivaizduoja.
Kokie indai netinka indaplovei?
Svarbu žinoti, kad ne visi indai tinka automatiniam plovimui. Tai nėra prietaiso trūkumas, o veikiau realybė, kurią reikia priimti.
Netinkantys indai:
- Mediniai – medis gali pūti ir deformuotis
- Aliumininiai – gali patamsėti
- Su dekoratyvinėmis dangomis – gali nublukti ar nusiplikti
- Žemos kokybės nepridegančia danga padengti indai
- Chromo gaminiai – gali prarasti blizgesį
- Kristalas – gali sutrūkinėti
Tačiau didžioji dauguma kasdienių indų – porcelianas, keramika, stiklas, nerūdijantis plienas – puikiai tinka plovimui indaplovėje.
Ar reikia papildomai skalauti indus?
Daugelis žmonių, net turėdami indaplovę, vis tiek skalauja indus po tekančiu vandeniu po automatinio plovimo. Tai paprasčiausiai švaistomas laikas ir vanduo.
Jei naudojamas kokybiškas ploviklis ir pasirinkta tinkama programa, indai iš indaplovės išeina švarūs ir sausi. Skalavimo priemonė užtikrina, kad ant indų neliktų baltų dryžių ar vandens dėmių.
Papildomo skalavimo gali prireikti tik tais atvejais, kai buvo pažeistos kratymo taisyklės arba pamiršta įpilti ploviklio. Kitais atvejais indai bus visiškai paruošti naudoti iš karto.
Nuotėkio grėsmė: ar tikrai rizikuojate užlieti kaimynus?
Viena didžiausių baimių, ypač gyvenantiesiems daugiabučiuose, – potencialus vandens nuotėkis ir potvynis. Ši baimė dažnai yra pagrįsta sena patirtimi su senesniais prietaisais.
Šiuolaikiniai indaplovių modeliai aprūpinti pažangiomis apsaugos sistemomis:
- Automatinis vandens tiekimo blokavimas aptikus bet kokį gedimą
- Vandens lygio jutikliai prietaiso viduje
- Dvigubos žarnos su apsauga nuo plyšimo
- Paletės su vandens nuotėkio davikliais
Jei indaplovė tinkamai sumontuota ir laikomasi eksploatavimo taisyklių, potvynio rizika yra minimali – mažesnė nei naudojant skalbimo mašiną.
Ar verta įsigyti indaplovę?
Apibendrinant galima teigti, kad dauguma mitų apie indaploves yra pasenę ir neatitinka šiuolaikinių prietaisų realybės. Indaplovė nėra prabanga, o praktiškas prietaisas, kuris:
- Sutaupo laiką – vidutiniškai 20-30 minučių per dieną
- Sumažina vandens suvartojimą palyginti su rankiniu plovimu
- Užtikrina geresnę higieną dėl aukštos vandens temperatūros
- Išsaugo odos sveikatą, nes nereikia kontaktuoti su agresyviomis valymo priemonėmis
- Leidžia išvengti kasdienės rutininės pareigos
