Rytų išmintis sako: „Išmintingas žmogus kalba tada, kai turi ką pasakyti. Kvailas – kad ką nors pasakytų.“
Ši sena tiesa nepraranda prasmės net šiandien – socialinių tinklų, savireklamos ir skubėjimo laikais. Kartais patys nepastebime, kaip mūsų elgesys, žodžiai ar net požiūris leidžia kitiems padaryti išvadas apie mūsų mąstymo gilumą.
Taigi – kas išduoda žmogų, kuris atrodo paviršutiniškas ar ribotas, ir kaip to išvengti?
Tuščios kalbos – proto triukšmas be prasmės
Rytų meistrai teigė, kad kalba turi būti kaip arbatos ceremonija: lėta, apgalvota, skirta pasidalinti, o ne užlieti.
Kai pokalbiai sukasi tik apie apkalbas, madą ar kitų žmonių gyvenimus, o ne apie idėjas, žmogus atrodo ne įdomus, o triukšmingas. Tuščios kalbos vargina, nes jose nėra jokios energijos.
Išmintis: geriau tylėti, kol mintis nesubrendo. Tyla dar niekada neišdavė kvailumo.
Per didelis dėmesys išvaizdai
Rūpintis savimi – brandu. Gyventi dėl atvaizdo – paviršutiniška.
Kai žmogaus pasaulis sukasi tik apie drabužius, kūno formas ir veidrodžio vertinimus, jis primena dailų indą be turinio. Grožis praranda jėgą, kai tampa tikslas, o ne saviraiškos forma.
Rytietiška tiesa: „Vanduo gražus, kol juda. Žmogus – kol auga.“
Smalsumo stoka – dvasinis sustingimas
Žmogus be smalsumo – kaip užgesęs žibintas.
Nenoras mokytis, klausti ar tyrinėti nauja – tai ne tingumas, o užsidarymas nuo pasaulio. Išmintingi žmonės visada išlieka mokiniai, net ir tapę mokytojais.
Klausimai rodo ne nežinojimą, o drąsą ieškoti.
Negebėjimas klausytis
Daugelis klauso ne tam, kad išgirstų, o tam, kad atsakytų. Bet išmintis gimsta tik ten, kur atsiranda tyla tarp žodžių.
Pertraukinėjimas, noras įsiterpti ar viską paversti savo patirtimi rodo ego, o ne intelektą.
Rytų patarlė: „Gamta davė mums dvi ausis ir vieną liežuvį, kad galėtume dvigubai daugiau klausytis nei kalbėti.“
Kategoriškumas ir nuosprendžiai
Juoda arba balta – tai spalvų nematančio žmogaus požiūris.
Kieti vertinimai, negebėjimas įžvelgti niuansų, greiti teiginiai – visa tai išduoda siaurą mąstymą. Išmintis – tai gebėjimas laikyti dvi priešingas mintis vienu metu ir išlaikyti pusiausvyrą.
Tikras intelektas – ne žinojime, o abejonėje.
Manipuliacijos ir kontrolės troškimas
Tie, kurie nesijaučia saugūs, bando valdyti kitus. Bet žmogus, turintis vidinės stiprybės, leidžia kitam būti laisvam.
Manipuliacijos, pavydas ir ultimatumai santykiuose ne rodo meilę – jie rodo baimę.
Išmintis moko: „Laikyk kumštį uždarą – nieko nepaimsi. Atverk – ir viską laikysi.“
Kaip atrodyti išmintingiau – paprastai
- Ugdykite platų interesų ratą, skaitykite skirtingus šaltinius.
- Klausykitės daugiau nei kalbate.
- Venkite klišių ir „teisingų“ frazių – kalbėkite savais žodžiais.
- Būkite konkretūs, bet ne kategoriški.
- Nepamirškite tylos – ji visada atrodo kilniau už triukšmą.
Rytietiška išvada:
„Išmintis ateina ne tada, kai sužinai daugiau, o kai išmoksti mažiau sakyti.“
Tad jei norite atrodyti protingi – nebandykite. Tiesiog stebėkite, klausykite, mokykitės ir kalbėkite tada, kai jūsų žodžiai iš tiesų gali ką nors pakeisti.
