Ryšio operatorius „Tele2″ informuoja klientus, kad nuo 2026 metų sausio pradžios jų telefono draudimo paslaugos kaina padidės dėl naujo saugumo įnašo mokesčio. Lapkričio pradžioje SMS žinutes gavę klientai sužinojo, kad nuo vasario mėnesio jų sąskaitos padidės 10 procentų – būtent tiek sudarys papildomas mokestis, kuris bus skaičiuojamas nuo kasmėnesinės draudimo įmokos. Nors priimtame Saugumo įnašo įstatyme aiškiai numatyta, kad mokestį moka draudimo įmonės, o ne draudimo sutarčių dalyviai, situacija kelia klausimų, kaip ir kodėl šis mokestis atsiduria paprastų vartotojų sąskaitose.
Ką praneša „Tele2″
„Tele2″ klientams išsiųstoje žinutėje rašoma: „Sveiki, norime informuoti apie būsimus pasikeitimus jūsų mokėjimuose už draudimo paslaugą, kurią įsigijote iš TELE2. Pagal priimtą Saugumo įnašo įstatymą, nuo 2026-01-01 Jūsų sudaromoms ar pratęsiamoms ne gyvybės draudimo sutartims bus taikomas 10 % saugumo įnašo mokestis nuo mokamos kasmėnesinės draudimo įmokos. Šis mokestis jums matysis nuo vasario mėnesio, kuomet gausite sąskaitą už TELE2 sausio mėn. paslaugas. Taip visi prisidėsime prie Lietuvos saugumo ir šalies ateities.”
Pranešimas pasiekė tuos „Tele2″ klientus, kurie yra užsisakę telefono draudimo paslaugą. Dažnai šios paslaugos buvo įsigytos klientams sutinkant su operatoriaus vadybininkų pasiūlymais „apsaugoti telefoną” nuo sugadinimo, vagystės ar kitų nelaimingų atsitikimų.
Kas yra saugumo įnašas ir kam jis skirtas
2025 metų birželio 17 dieną Lietuvos Seimas priėmė Saugumo įnašo įstatymą, kuris įsigalioja 2026 metų sausio 1 dieną. Pagal šį įstatymą, draudimo įmonės privalo mokėti 10 procentų saugumo įnašą nuo ne gyvybės draudimo sutarčių įmokų, kai Lietuva yra valstybė, kurioje egzistuoja draudimo rizika.
Įstatymo paskirtis – surinkti papildomų lėšų Valstybės gynybos fondui finansuoti. Tai yra viena iš priemonių, kaip padidinti gynybos finansavimą nekeliant tiesioginio mokesčio paprastiems gyventojams. Pinigai, surinkti per saugumo įnašą, turėtų padėti stiprinti šalies gynybines pajėgas ir infrastruktūrą.
Kas pagal įstatymą turi mokėti saugumo įnašą
Pagal Saugumo įnašo įstatymo 4 straipsnį, saugumo įnašą moka Draudimo įstatyme nurodyti draudikai – tai reiškia, draudimo įmonės, o ne draudimo sutarčių dalyviai ar galutiniai vartotojai.
Įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad saugumo įnašo bazė yra per mokėjimo laikotarpį sudarytose, pratęstose ar pakeistose ne gyvybės draudimo sutartyse nurodytų draudimo įmokų suma. O 7 straipsnis nustato, kad saugumo įnašo bazei taikomas 10 procentų saugumo įnašo tarifas.
Svarbu pažymėti, kad įstatyme nekalbama apie tai, jog šis mokestis turėtų būti perkeliamas vartotojams. Tačiau verslo praktikoje tokios situacijos nėra neįprastos – įmonės dažnai naujus mokesčius ar įmokas perkelia į produktų ar paslaugų kainas.
Ar „Tele2″ elgiasi teisėtai
Kyla klausimas: ar „Tele2″, kaip ryšio operatorius, teikiantis draudimo paslaugas per partnerius, turi teisę tiesiogiai perkelti saugumo įnašo naštą klientams?
Iš tiesų, nors įstatyme numatyta, kad mokestį moka draudimo įmonės, niekas nedraudžia draudikams didinti draudimo įmokų – o kartu su jomis didėja ir galutinė kaina vartotojui. Taigi formaliai „Tele2″ nelaužo įstatymo, tačiau iš esmės saugumo įnašo naštą perkelia savo klientams.
Tokia praktika kelia klausimų apie mokesčių politikos poveikį galutiniam vartotojui. Nors oficialiai mokestis skiriamas draudimo įmonėms, realybėje jį sumoka paprasti žmonės, gaudami didesnes sąskaitas.
Kokie draudimai apmokestinami saugumo įnašu
Ne visi draudimai yra apmokestinami nauju saugumo įnašu. Įstatymas taikomas tik ne gyvybės draudimo sutartims, kai Lietuva yra valstybė, kurioje egzistuoja draudimo rizika.
Tai apima:
- Turto draudimą (pastatų, būstų, juose esančio turto)
- Transporto priemonių draudimą
- Kelionių draudimą (ne ilgesniam kaip 4 mėnesių terminui)
- Civilinės atsakomybės draudimą
- Kitus ne gyvybės draudimo tipus
„Tele2″ siūlomas telefono draudimas patenka į šią kategoriją kaip turto draudimas, todėl jam taikomas saugumo įnašas.
Ar yra atleidimų nuo saugumo įnašo
Įstatymo 8 straipsnis numato tam tikrus atleidimus nuo saugumo įnašo mokėjimo:
- Transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas fiziniams asmenims: Draudikai atleidžiami nuo saugumo įnašo mokėjimo už tas draudimo įmokas, kurios gaunamos pagal su fiziniais asmenimis sudarytas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAD arba KASKO) sutartis, kai tokios sutartys sudaromos dėl transporto priemonių, kurios nebus naudojamos ūkinei veiklai vykdyti ir nebus perduotos juridiniams asmenims naudotis.
- Žemės ūkio draudimas: Draudikai atleidžiami nuo saugumo įnašo mokėjimo už draudimo įmokas, kai draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su pasėliais, augalais ar ūkinių gyvūnų sveikata.
Tačiau telefono draudimas į šias išimtis nepatenka, todėl jam saugumo įnašas bus taikomas.
Kiek realiai padidės mokėjimai
Jei klientas „Tele2″ už telefono draudimą moka, pavyzdžiui, 5 eurus per mėnesį, nuo 2026 metų sausio 1 dienos (o sąskaitoje matysis nuo vasario) ši suma padidės iki 5,50 euro – tai yra, 50 centų per mėnesį arba 6 eurai per metus.
Jei draudimo įmoka yra 10 eurų per mėnesį, papildomas mokestis bus 1 euras per mėnesį arba 12 eurų per metus.
Nors šios sumos gali atrodyti nedidelės, ji yra papildoma našta klientams, kurie jau moka už draudimo paslaugą. Be to, daugelis klientų gali nežinoti, kad jie apskritai turi telefono draudimą, nes kartais tokios paslaugos būna „pridėtos” prie pagrindinių ryšio paketų.
Kas valdo „Tele2″ ir kam teks pelnas
„Tele2″ Lietuvoje yra ne lietuviško kapitalo įmonė. Pagrindiniai akcininkai:
- Freya Investissement SAS (Prancūzija) – apie 21 proc. akcijų, didžiausias akcininkas, valdomas per Iliad Group ir investicinę grupę NJJ Holding
- BlackRock, Inc. (JAV) – apie 6 proc. akcijų, didžiausias pasaulio turto valdytojas
- The Vanguard Group, Inc. (JAV) – apie 3 proc. akcijų, antras pagal dydį pasaulio investicinis fondas
- Swedbank Robur Fonder AB (Švedija) – apie 2,7 proc. akcijų
- Nordea Investment Management AB (Suomija/Švedija) – apie 2,5–2,7 proc. akcijų
- Handelsbanken Fonder AB (Švedija) – apie 2 proc. akcijų
Tai reiškia, kad didžioji dalis „Tele2″ pelno, įskaitant ir pajamas iš draudimo paslaugų, keliauja užsienio akcininkams. Tuo tarpu papildomas 10 procentų mokestis, nors formaliai skirtas Lietuvos gynybos fondui, iš esmės mokamas lietuvių vartotojų, kurie perka paslaugas iš užsienio kapitalo valdomos įmonės.
Ar tai pabaiga, ar bus daugiau mokesčių
Saugumo įnašo įstatymas sukelia klausimų apie tai, ar tai yra pabaiga, ar tik pradžia. Jei draudimo įmonės ir paslaugų teikėjai gali laisvai perkelti naujus mokesčius vartotojams, kas užtikrins, kad ateityje nebus įvestų dar daugiau panašių mokesčių?
Be to, kyla klausimas dėl skaidrumo: kaip tiksliai bus skaičiuojamas šis mokestis? Ar įmonės jį skaičiuos tik nuo draudimo įmokos, kaip numatyta įstatyme, ar galbūt jis „atsiras” ir kitose sąskaitos eilutėse?
Nors įstatymas aiškiai riboja, kad saugumo įnašas taikomas tik ne gyvybės draudimo sutartims ir negali būti skaičiuojamas nuo ryšio paslaugų, telefono įmokų ar kitų prekių ir paslaugų, kontrolės mechanizmai lieka neaiškūs. Kas užtikrins, kad įmonės nepiktnaudžiaus ir neskaičiuos mokesčio ten, kur jis neturėtų būti taikomas?
Administravimas ir kontrolė
Pagal įstatymo 10 straipsnį, saugumo įnašą administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija pagal Mokesčių administravimo įstatymo nustatytą tvarką. Draudikai privalo apskaičiuoti, sumokėti saugumo įnašą ir pateikti deklaraciją VMI pasibaigus kiekvienam kalendoriniam ketvirčiui, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.
Tai reiškia, kad teoriškai VMI turėtų kontroliuoti, kaip draudikai skaičiuoja ir moka saugumo įnašą. Tačiau ar VMI kontroliuos, kaip draudikai perkelia šią naštą vartotojams, ir ar vartotojai nėra apmokestinami už paslaugas, kurios pagal įstatymą neturėtų būti apmokestinamos – lieka neaišku.
Vartotojų reakcijos ir nuomonės
Socialiniuose tinkluose ir forumuose jau pasigirdo pirmosios vartotojų reakcijos į „Tele2″ pranešimą. Daugelis klientų išreiškia nepasitenkinimą, kad jiems tenka mokėti už įstatymą, kurį priėmė Seimas, nors formaliai mokestis turėtų būti skiriamas draudimo įmonėms, o ne galutiniams vartotojams.
Kai kurie klientai svarsto galimybę atsisakyti telefono draudimo paslaugos, ypač jei ji jiems nėra būtinai reikalinga. Kiti kritikuoja, kad valstybė bando surinkti „po 1-2 eurus nuo gyventojo per mėnesį” netiesiogiai, per draudimo įmokas, užuot tiesiogiai didinusi gynybos biudžetą iš kitų šaltinių.
Platesnis kontekstas: gynybos finansavimas
Saugumo įnašo įstatymas yra dalis platesnių pastangų didinti Lietuvos gynybos finansavimą. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją regione ir NATO įsipareigojimus skirti ne mažiau kaip 2 procentus BVP gynybai (Lietuva jau viršija šį rodiklį), šaliai reikia papildomų finansavimo šaltinių.
Vietoj to, kad būtų tiesiogiai didinami mokesčiai ar įvedami nauji, Seimas pasirinko būdą apmokestinti tam tikras draudimo paslaugas. Tai teoriškai turėtų būti mažiau juntama gyventojams, nes mokestis „pasislėpęs” draudimo įmokose, o ne matomas kaip atskira mokesčių eilutė.
Tačiau, kaip rodo „Tele2″ atvejis, šis mokestis vis tiek pasiekia galutinį vartotoją, todėl klausimas lieka: ar tai tikrai yra skaidresnis ar teisingesnis būdas finansuoti gynybą, palyginti su tiesioginio mokesčio įvedimu?
Ką daryti gavus tokį pranešimą
Jei gavote pranešimą iš „Tele2″ ar kitos įmonės apie saugumo įnašo mokesčio taikymą, turite keletą pasirinkimų:
- Peržiūrėkite savo sutartis: Patikrinkite, kokias draudimo paslaugas iš tikrųjų turite. Kartais klientai net nežino, kad turi telefono ar kito turto draudimą, nes jis buvo „pridėtas” prie pagrindinio paketo.
- Įvertinkite draudimo būtinybę: Ar jums tikrai reikalingas telefono draudimas? Jei jūsų telefonas yra nebrangus arba jau senas, galbūt draudimas nėra ekonomiškai naudingas, ypač kai dar pridedamas papildomas 10 procentų mokestis.
- Atsisakykite nereikalingų paslaugų: Jei draudimas jums nebūtinas, galite jį atsisakyti, taip sumažindami mėnesines išlaidas.
- Reikalaukite skaidrumo: Jei nėra aišku, kaip tiksliai skaičiuojamas mokestis ar už ką tiksliai jūs mokate, kreipkitės į paslaugos teikėją ir prašykite detalesnės informacijos.
Išvados
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigaliojantis Saugumo įnašo įstatymas, nors formaliai skiria mokestį draudimo įmonėms, realybėje paliečia kiekvieną, kuris turi ne gyvybės draudimo sutartį – nuo automobilių iki telefonų draudimo. „Tele2″ atvejis parodo, kaip greitai ir skaidriai draudimo paslaugas teikiančios įmonės perkelia šią naštą galutiniams vartotojams.
Nors 10 procentų pridėjimas prie draudimo įmokos gali atrodyti nedidelis, tai yra papildoma metinė našta tūkstančiams Lietuvos gyventojų. Pinigai, surinkti per šį mokestį, keliaus į Valstybės gynybos fondą, tačiau kyla klausimų dėl skaidrumo, kontrolės ir to, ar tai yra teisiausias būdas finansuoti gynybą.
Galiausiai, kiekvienas vartotojas turi teisę įvertinti, ar draudimo paslaugos, kurias jis moka, tikrai yra būtinos, ir priimti informuotą sprendimą – tęsti jas mokėti su papildomu mokesčiu ar atsisakyti.
