Kasdien praskriejančiose akimirkose retai pastebime, kokia fizika vyksta tiesiog virš mūsų galvų. Paukščiai, ramiai tupintys ant aukštos įtampos laidų, atrodo tarsi žaisdami su pavojumi. Laidai, kuriais teka iki 400 000 voltų, galėtų akimirksniu pražudyti žmogų – bet paukščiui tai nė motais. Kodėl?
Aukšta įtampa be pavojaus
Pirmas dalykas, kurį reikia suprasti: įtampa pati savaime nežudo. Pavojinga yra srovė – elektrinių krūvių tekėjimas per kūną.
Kad srovė tekėtų, turi būti uždara grandinė – kelias nuo aukštesnio potencialo taško į žemesnį.
Kai paukštis abiem kojomis sėdi ant vieno laido, jo kūnas yra tame pačiame elektros potenciale kaip ir pats laidas. Tarp paukščio kojų nėra jokio įtampos skirtumo, todėl srovė neturi „motyvacijos“ tekėti per jo kūną.
Paprastai tariant, jis tampa maža laido dalimi – srovė tiesiog teka toliau per metalą, kuris yra daug geresnis laidininkas nei paukščio kūnas.
Įtampa ir srovė – dvi skirtingos jėgos
Įtampą (matuojamą voltais) galima palyginti su vandens slėgiu vamzdyje.
Srovė (amperai) – tai pats vandens tekėjimas. Kol vamzdis uždaras, vanduo neišbėga, kad ir koks būtų slėgis. Bet jei atsiranda skylė – srovė ištrykšta.
Tas pats vyksta ir su elektros laidu: kol nėra „skylės“ – jungties su žemesniu potencialu (pavyzdžiui, žeme) – nieko nenutinka.

Kada paukščiams gresia pavojus
Milijonai paukščių vis dėlto kasmet žūsta nuo elektros. Pavojus atsiranda tada, kai paukštis uždaro elektros grandinę:
- vienu metu paliečia du skirtingos įtampos laidus, arba
- vieną laidą ir įžemintą objektą, pavyzdžiui, metalinį stulpą.
Tokiu atveju paukščio kūnas tampa „tiltu“ srovei, ir ji akimirksniu pereina per jį – mirtinai.
Ypač rizikuoja didelio sparnų mosto paukščiai, tokie kaip ereliai ar gandrai. Jie gali netyčia paliesti du laidus vienu metu. Todėl kai kur įrengiamos izoliacinės apsaugos ir specialūs „paukščių barjerai“, kad šie nelaimingi susidūrimai būtų išvengti.
Išvada
Paukščiai ant laidų yra gyvas priminimas, kad įtampa be kelio – nekenksminga.
Pavojus atsiranda tik tada, kai elektros energija gauna kelią tekėti per kūną į žemę.
Fizikos požiūriu – paukščiai tiesiog išmoko „neuždaryti grandinės“.
Ir nors jie to nežino, jų saugumas – tobula elektros dėsnių iliustracija, kuriai nė vienas laboratorinis eksperimentas neprilygtų.

