Kas pasikeis įvedus skaitmeninį eurą nuo 2027 metų ir ar grynieji pinigai liks apyvartoje?

Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė, kad skaitmeninio euro projekto parengiamasis etapas baigtas. Pagal dabartinį planą, bandomasis arba testavimo etapas galėtų prasidėti 2027 m., jo metu bus tikrinama, kaip skaitmeninis euras veiktų realiojoje ekonomikoje ir kasdieniuose mokėjimuose.

Ketvirtadienį ECB valdančioji taryba nusprendė žengti kitą žingsnį link skaitmeninio euro. Šis sprendimas priimtas po sėkmingo parengiamojo etapo, kuris prasidėjo 2023 m. lapkritį ir padėjo tvirtus pagrindus būsimam skaitmeninės valiutos įvedimui visoje euro zonoje.

Tarybos žingsnis atitinka 2025 m. spalį Europos viršūnių susitikime išsakytą raginimą paspartinti skaitmeninio euro kūrimo procesą. Šis projektas laikomas vienu svarbiausių Europos finansinių prioritetų.

ECB pabrėžia, kad skaitmeninis euras bus sukurtas siekiant išsaugoti žmonių pasirinkimo laisvę ir privatumą, taip pat sustiprinti Europos ekonominį saugumą bei finansinę nepriklausomybę. Tikimasi, kad ši naujovė skatins inovacijas mokėjimų srityje ir padarys juos greitesnius, saugesnius bei prieinamus visiems.

Vis dėlto bankas atkreipia dėmesį, kad teisinė sistema dar nėra galutinai parengta, todėl įgyvendinimo procesas vyks palaipsniui, atsižvelgiant į valstybių narių ir Europos institucijų sprendimus.

Skaitmeninis euras – dar vienas euro žingsnis į ateitį

Jei ES įstatymų leidėjai 2026 m. patvirtins reglamentą dėl skaitmeninio euro, bandomasis etapas ir pirmieji bandymai galėtų prasidėti jau 2027 m. viduryje.
Pasak ECB, šiuo laikotarpiu bus tikrinamas sistemos saugumas, techninis pasirengimas ir operacijų patikimumas.

Taigi visa Eurosistema turėtų būti pasirengusi galimam skaitmeninio euro išleidimui iki 2029 m.

ECB pirmininkė Christine Lagarde pabrėžė, kad euras yra ne tik valiuta, bet ir Europos vienybės simbolis:

„Stengiamės, kad labiausiai apčiuopiama jo forma – grynieji eurai – atitiktų ateities poreikius, pertvarkydami ir modernizuodami savo banknotus bei ruošdamiesi skaitmeninių pinigų išleidimui.“

Kodėl Europai reikia skaitmeninio euro

Per pastaruosius metus žmonių mokėjimo įpročiai sparčiai keitėsi – grynieji pinigai naudojami vis rečiau, o vis daugiau atsiskaitymų vyksta kortelėmis ar išmaniaisiais įrenginiais.
Tokiomis aplinkybėmis, anot ECB, vis labiau reikia saugios ir patikimos valstybės išleistos skaitmeninės mokėjimo priemonės, kuri papildytų tradicinius pinigus ir užtikrintų pasirinkimo laisvę.

Skaitmeninis euras suteiks skaitmeniniams mokėjimams tuos pačius privalumus, kuriuos turi grynieji:

• paprastą naudojimą;
• aukštą pasitikėjimo lygį;
• privatumo apsaugą;
• prieinamumą visoje euro zonoje.

Tuo pat metu grynieji pinigai niekur nedings – jie ir toliau atliks svarbų vaidmenį. ECB remia Europos Komisijos pasiūlymą įtvirtinti piliečių teisę atsiskaityti grynaisiais, kad būtų išsaugota pasirinkimo laisvė ir įtrauktis visiems europiečiams.

Kaip vyks pasirengimas

Rengdama skaitmeninį eurą, Eurosistema daugiausia dėmesio skirs trims pagrindinėms sritims:

1. Techninis pasirengimas – bus kuriama ir testuojama sistemos infrastruktūra, užtikrinant aukščiausią saugumo ir patikimumo lygį.
2. Bendradarbiavimas – aktyvus dialogas su mokėjimų paslaugų teikėjais, prekybininkais ir piliečiais, kad sistema atitiktų realius poreikius.
3. Teisinė bazė – ECB teiks technines konsultacijas ES institucijoms, siekiant veiksmingo ir skaidraus reglamentavimo proceso.

ECB vykdomosios valdybos narys Piero Cipollone, vadovaujantis aukšto lygio darbo grupei, atsakingai už skaitmeninio euro kūrimą, pabrėžia, kad šis projektas nėra tik technologinis sprendimas, o strateginė iniciatyva, ruošianti Europos pinigų sistemą naujai ekonomikos ir technologijų erai.

„Skaitmeninis euras leis žmonėms mėgautis grynųjų pinigų teikiama nauda skaitmeniniame amžiuje.
Tai pagerins Europos mokėjimų aplinkos atsparumą, sumažins prekybininkų išlaidas ir sukurs platformą privačioms įmonėms diegti inovacijas bei plėsti konkurenciją,“ – teigia Cipollone.

Kas pasikeis gyventojams

Jei viskas vyks pagal planą, 2027–2028 m. pradės veikti pirmieji bandomieji mokėjimai skaitmeniniu euru. Gyventojai galės turėti savo skaitmeninio euro piniginę, per kurią bus galima atlikti mokėjimus, gauti atlyginimus ar valstybės išmokas.

Mokėjimus bus galima atlikti tarp asmenų tiesiogiai, be banko tarpininkavimo, o operacijos vyks akimirksniu. ECB žada, kad vartotojų duomenys išliks konfidencialūs – institucijos neturės prieigos prie asmeninių mokėjimų informacijos.

Ar tai kriptovaliuta? Iš kart galime pasakyti – ne.

Skaitmeninis euras skirsis nuo kriptovaliutų: tai bus valstybinė, stabili ir visiškai kontroliuojama valiutos forma, paremta ECB garantijomis.
Jis nesikeis kainos kaip „Bitcoin“ ar „Ethereum“ – vienas skaitmeninis euras visada bus lygus vienam įprastam eurui.

Išvada

Skaitmeninio euro projektas – tai natūralus žingsnis į priekį, kai Europa siekia nepriklausomybės nuo privačių mokėjimo sistemų ir technologinių gigantų.
Grynieji pinigai išliks, bet šalia jų atsiras moderni, saugi ir patikima alternatyva, leidžianti lengviau, greičiau ir pigiau atlikti mokėjimus visoje Europos Sąjungoje.

Trumpai tariant – po kelerių metų mūsų piniginėje greta popierinių banknotų gali atsirasti dar viena valiutos forma – skaitmeninis euras, išduotas Europos Centrinio Banko.