2027 m. rugpjūčio 2-ąją pasaulis patirs įvykį, kurio analogų XXI amžiuje dar nebuvo – visiškas Saulės užtemimas truks net 6 minutes ir 23 sekundes. Astronomai šį reginį vadina ilgiausiu šimtmečio užtemimu ir vienu įspūdingiausių dangaus reiškinių per kelis dešimtmečius.
Rekordinis dangaus spektaklis
Šio užtemimo metu Mėnulis visiškai uždengs Saulę, o diena akimirkai pavirs naktimi. Tokia tamsa, trunkanti daugiau nei šešias minutes, nebuvo užfiksuota nuo 1991 metų. Ilgiau tamsa užsitęs tik 22-ajame amžiuje – 2150-aisiais.
Astronomai skaičiuoja, kad Mėnulio šešėlis slinks per daugiau nei 15 tūkstančių kilometrų: nuo Atlanto vandenyno per Ispaniją, Šiaurės Afriką, Egiptą, Arabijos pusiasalį ir iki Rytų Afrikos pakraščių.
Geriausias reginys laukia Egipte – ypač Luksore, kur visiškas užtemimas sutaps su vidurdieniu, kai Saulė bus aukščiausiame taške. Ten dangus visiškai aptems, o temperatūra trumpam gali nukristi net keliais laipsniais.
Kur pasaulis pasiners į visišką tamsą
- Egiptas (Luksoras, Asuanas) – 6 min. 23 sek. visiškos tamsos;
- Ispanijos pietūs (Malaga, Kordoba) – apie 3 min. tamsos;
- Saudo Arabija ir Jemenas – 5–6 min. fazė;
- Rytų Afrika (Somalis, Etiopija) – užtemimo pabaiga, trukmė apie 4 min.
Europos šiaurinėje dalyje – įskaitant Lietuvą, Latviją ir Estiją – bus matomas dalinis užtemimas, kai Mėnulis pridengs tik dalį Saulės disko. Dangus pastebimai pritemps, o šviesa įgis keistą sidabrinį atspalvį.

Mokslo šventė ir kosminė laboratorija
Šis užtemimas taps ne tik turistų traukos centru, bet ir unikalia galimybe mokslui. Tokios ilgos visiškos fazės metu Saulės vainikas – išorinis jos atmosferos sluoksnis – bus matomas plika akimi ir galės būti tiriamas be trukdžių.
Būtent vainiko stebėjimas leidžia astronomams suprasti, kaip formuojasi Saulės vėjai ir kaip jie veikia Žemės magnetinį lauką bei kosminius orus. Tai ypač svarbu, nes nuo šių reiškinių priklauso palydovų veikimas, ryšio sistemos ir net elektros tinklai.
NASA, Europos kosmoso agentūra ir kelios universitetų observatorijos jau planuoja bendras ekspedicijas į Egiptą ir Ispaniją, kur bus įrengtos mobilios observatorijos ir organizuojamos tiesioginės transliacijos visam pasauliui.
Senovės dangaus paslaptis sugrįžta į tą pačią vietą
Įdomu tai, kad užtemimo epicentras – Egiptas – yra viena seniausių vietų, kur žmonės sistemingai stebėjo Saulės ir Mėnulio judėjimą. Dar faraonų laikais užtemimai buvo laikomi dievų ženklais ir kruopščiai registruojami ant šventyklų sienų.
Po tūkstančių metų mokslas sugrįžta į tą pačią vietą, bet jau su teleskopais, palydovais ir spektrografais. Kaip ir anuomet, žmones ten patrauks tas pats jausmas – norėjimas suprasti, kodėl diena staiga tampa naktimi.
Lietuvoje – dalinis reginys
Nors Lietuva nepateks į visiškos tamsos zoną, dalinis užtemimas bus matomas ir čia. Mėnulis uždengs apie 60–70 proc. Saulės disko, todėl danguje vyraus keistas prieblandos efektas – šviesa taps melsva, o šešėliai aštrūs.
Astronomai ragina naudoti specialius apsauginius akinius – net dalinio užtemimo metu žvilgtelėjus į Saulę plika akimi galima pažeisti regėjimą. Stebėti bus galima su užtemimo filtrais, suvirinimo stiklais arba per specialius projektorius.
Kada verta pradėti planuoti kelionę
Viešbučiai Egipto Luksore jau dabar praneša apie beveik pilnus užsakymus 2027-ųjų rugpjūčiui. Daug kelionių agentūrų planuoja specialius maršrutus į Ispaniją, Egiptą ir Saudo Arabiją, kur užtemimas bus matomas geriausiai.
Tad jei norite pamatyti ilgiausią šimtmečio Saulės užtemimą, planuoti verta iš anksto – tai ne tik vienkartinis dangaus spektaklis, bet ir istorinis momentas, kai viso pasaulio žvilgsniai pakils į tą pačią vietą danguje.
Trumpai: 2027 m. rugpjūčio 2 d. – diena, kai Žemė trumpam sustos po Mėnulio šešėliu. Šešios minutės tamsos primins, kad net mūsų įprasta šviesa priklauso nuo trapios visatos pusiausvyros.
