Kai už lango ruduo ir virtuvėje kvepia cinamonu bei keptu moliūgu, sunku atsispirti pagundai išbandyti viską, ką siūlo turgus. Taip padariau ir aš – nusipirkau šešias skirtingas moliūgų veisles, kad išsiaiškinčiau, kuris iš jų iš tiesų vertas vietos mano sode. Iš visų jų viriau košes, kepiau pyragus, gaminau troškinius ir net salotas. Galiausiai atradau vienintelį moliūgą, kuris pranoko visus kitus tiek skoniu, tiek universalumu.
Ūkininkų ir virėjų favoritai: kuris moliūgas skaniausias?
Po kelių virtuvės eksperimentų paaiškėjo: „Waltham Butternut F1“ – tai tikras virtuvės čempionas. Ši veislė, dar vadinama sviestiniu moliūgu, turi viską, ko reikia: tankų, švelnų, saldų minkštimą, labai mažai sėklų ir išskirtinį aromatą.
Jo forma – elegantiška kriaušė, sverianti nuo 5 iki 9 kilogramų, o iškepus ar išvirus, skonis primena riešutų ir medaus derinį. Tai moliūgas, kuris puikiai tinka tiek košei ir desertams, tiek sūriems patiekalams – nuo kreminės sriubos iki troškinio su daržovėmis.
Kadangi minkštimas saldus, į košę galima nedėti cukraus – užtenka šaukšto medaus ar kelių džiovintų vaisių.
Kodėl „Waltham Butternut“ – vertas jūsų lysvės
Be puikaus skonio, šis moliūgas dar ir itin patogus auginti. Jį galima sėti tiesiai į dirvą arba sodinti daigus – daigai leidžia anksčiau džiaugtis derliumi.
- Atstumai tarp augalų: 1,2–1,5 metro.
- Derlingumas: vienas augalas gali išauginti 2–3 moliūgus, kurių svoris siekia 7–11 kg.
- Laikymas: rūsio lentynoje išsilaiko kelis mėnesius, neprarasdamas skonio ir konsistencijos.
- Užšaldymas: galima supjaustyti kubeliais ir užšaldyti – puikiai išlaiko spalvą ir tekstūrą.
Tai veislė, kuri „dirba“ ištisus metus – iš vieno derliaus galima pasiruošti tiek košės, tiek pyragų pagrindų visai žiemai.
Alternatyva gurmanams – „Muscat de Provence“
Jei mėgstate dar intensyvesnį skonį, verta pabandyti „Muscat de Provence“ – klasikinę prancūzišką veislę. Šie moliūgai didesni, suplotos formos, su kiek stambesnėmis sėklomis, bet minkštimas itin saldus ir aromatingas.
Skonis – sodrus, šiek tiek karamelinis, todėl idealiai tinka košėms, kepiniams ir desertams. Jie gerai laikosi net iki pavasario, išlaikydami savo ryškią oranžinę spalvą.
Tobulos moliūgų košės paslaptis
Norint, kad moliūgų košė būtų tiršta, švelni ir be perteklinio vandens, verta prisiminti keletą taisyklių:
- Iš pradžių iškepkite moliūgą. Supjaustykite 2×2 cm kubeliais, apšlakstykite aliejumi ir kepkite 190°C temperatūroje 20–25 minutes. Kepimas sutraukia perteklinį vandenį ir sustiprina saldumą.
- Virimo skystis: naudokite pieną ir vandenį santykiu 1:1.
- Saldumas: užuot naudoję cukrų, įdėkite šaukštelį medaus, razinų ar džiovintų abrikosų.
- Pikantiškas variantas: pabaigoje įmaišykite sūrio gabalėlių ir žiupsnį pipirų – iš saldžios košės pavirsta prabangus troškinys.
Išvada po virtuvės bandymų
Išbandžiau šešias veisles – nuo tradicinių iki dekoratyvinių, tačiau „Waltham Butternut F1“ išsiskyrė viskuo:
- vienodai tinka ir desertams, ir pagrindiniams patiekalams,
- lengvai apdorojamas ir be pluoštų,
- ilgai laikosi be skonio praradimo.
Jei sode turite vietos tik vienam moliūgui – tai tas, kuris vertas jūsų lysvės.
Mažai priežiūros, didelis derlius ir skonis, dėl kurio net paprasta košė tampa desertu.
