Ar kada pastebėjote, kad atidarę varškės indelį ar sausainių pakelį pagalvojate – „kažkaip mažai čia to produkto“? Nors ant pakuotės aiškiai parašyta 150 g ar 1 l, turinys ne visada atitinka šį skaičių iki gramo. Ar tai apgaulė, ar gamintojams tai leidžiama pagal įstatymą?
Įstatymas leidžia tam tikrą paklaidą
Pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktus, fasuotiems produktams taikoma vadinamoji leistina neigiama paklaida – tai reiškia, kad pakuotėje gali būti šiek tiek mažiau produkto nei nurodyta etiketėje.
Lietuvoje tai reglamentuoja Fasuotų prekių techninis reglamentas, patvirtintas pagal ES direktyvą 76/211/EEB. Šis dokumentas nustato, kiek galima nukrypti nuo nurodyto svorio ar tūrio, kad gamintojas vis dar būtų laikomas veikiančiu teisėtai.
Kiek mažiau iš tiesų leidžiama
Leistinas kiekio nuokrypis priklauso nuo produkto svorio ar tūrio. Štai apytikslės ribos, galiojančios Lietuvoje:
- 5–50 g ar ml: galima nukrypti iki 9 % mažiau;
- 50–100 g ar ml: leidžiama iki 4,5 g ar ml mažiau;
- 100–200 g ar ml: ne daugiau kaip 4,5 % mažiau;
- 200–300 g ar ml: iki 9 g ar ml mažiau;
- 300–500 g ar ml: iki 3 % mažiau;
- 500–1000 g ar ml: leidžiama iki 15 g ar ml mažiau;
- 1–10 kg ar l: iki 1,5 % mažiau nei nurodyta.
Tai reiškia, kad pirkdami, pavyzdžiui, kilogramą miltų, realiai galite gauti 985 gramus, ir tai vis dar bus teisėta.
Gamintojai turi laikytis vidutinės vertės principo
Svarbu tai, kad įmonė negali nuolat pakuoti mažiau. Įstatymas numato vadinamąjį vidutinės vertės principą:
vidutinis gamintojo pakuočių kiekis negali būti mažesnis už etiketėje nurodytą nominalų kiekį.
Kitaip tariant, jei viena pakuotė sveria mažiau, kita turi būti sunkesnė – taip gamintojas išlaiko vidurkį.
Tačiau vartotojui tai menka paguoda: vienas gali gauti „sėkmingą“ pakuotę su daugiau, o kitas – su mažiau produkto.
Kodėl šis principas kritikuojamas
Vartotojų teisių gynėjai siūlo griežtesnį – minimalaus kiekio principą. Pagal jį kiekviena pakuotė turėtų turėti bent tiek produkto, kiek nurodyta.
Toks modelis būtų aiškesnis pirkėjams ir apsaugotų juos nuo netikėtumų, kai pakuotė atrodo pilna, bet viduje mažiau nei tikėtasi.
Kol kas Lietuvoje taikoma ES bendra tvarka, todėl gamintojai gali naudotis nustatyta paklaida – jei laikosi statistinio vidurkio reikalavimų.
Kaip apsisaugoti pirkėjui
- Saugokite kvitą. Jei kyla įtarimų dėl aiškiai per mažo kiekio, galite kreiptis į parduotuvę ar Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).
- Nepasitikėkite vien pakuotės dydžiu. Dalis gamintojų naudoja dideles pakuotes su oro tarpu – tai teisėta, bet klaidina. Visada žiūrėkite į gramus ar mililitrus, nurodytus etiketėje.
- Lyginkite kainą už kilogramą ar litrą. Tai objektyviausias rodiklis, padedantis išvengti apgaulingų įspūdžių.
Esmė
Taip, pakuotėje gali būti šiek tiek mažiau nei parašyta – įstatymas leidžia gamintojams iki kelių procentų paklaidą. Tačiau vidurkis vis tiek turi atitikti nurodytą kiekį, o nuolatinis trūkumas laikomas pažeidimu.
Kol įstatymai nenumato „minimalaus kiekio“ principo, pirkėjui belieka būti budriam: skaityti etiketes, pasitikrinti gramus ir, jei kyla abejonių – reikalauti paaiškinimų.
Galiausiai, vienintelis tikras svoris yra tas, kurį pasveriate patys.
