Malkos kasmet brangsta, todėl vis daugiau žmonių domisi, kaip ne „neišparceliuoti“ visos malkinės per du mėnesius. Krosnių meistrai sako paprastai: šilumą lemia ne tai, kiek sudeginote, o kaip sudeginote. Teisingai išdžiovintos malkos, švarus kaminas, tvarkingas oro padavimas ir lėtesnis degimas gali realiai sumažinti sąnaudas. O štai vadinamasis „amžinasis rąstas“ – senas kaimiškas triukas, apie kurį vėl kalbama internete – išvis skamba kaip magija. Tik prieš bandydami namuose, įsiklausykite į specialistų pastabas: ne kiekvienas toks „išradimas“ yra saugus.
1. Sausos malkos – pusė apšildyto namo
Pirmoji ir pati nuobodžiausia taisyklė: deginkite sausą medieną. Žaliuose rąstuose daug vandens – didelė dalis šilumos išeina garinti drėgmei, o ne šildyti namą. Skirtumas juntamas ir piniginėje, ir krosnyje.
- gerai išdžiovinta mediena turi iki 20 proc. drėgnio;
- laikoma po stogeliu, nuo žemės pakelta, perpučiama vėjo;
- beržas, drebulė užkaista greičiau, bet ąžuolas, uosis ar skroblas degs lėčiau ir šildys ilgiau.
Ta pati malkinė gali „laikyti“ daug ilgiau, jeigu joje – ne šlapia mediena iš miško, o bent sezoną džiovinti rąstai.
2. Kaip kraunate į krosnį, taip ir šyla
Daug kas malkas įmeta „kaip papuolė“, kad tik užsidegtų. Toks kūrenimas greitas, bet neekonomiškas – oras cirkuliuoja bet kaip, degimas būna staigus, šiluma išeina į kaminą.
Krosnių meistrai rekomenduoja:
- malkas krauti lygiai, sluoksniais, ne kūgiu;
- kiekvieną sluoksnį vos pasukti – kad tarpų būtų oro;
- palaikyti pastovų oro padavimą – nei per didelį (nes sudegs per greitai), nei per mažą (nes ims dūmyti).
Toks tvarkingas sukrovimas gali padidinti šilumos atidavimą iki 15–20 proc. – vien dėl to, kad degimas tampa tolygesnis.
3. Kaminas – ne dekoracija
Užsiteršęs, suodžiais apaugęs kaminas ne tik blogina trauką, bet ir gerokai sumažina šildymo efektyvumą. Be to, suodžių užsidegimas – viena nemaloniausių ir pavojingiausių žiemos „staigmenų“.
Ką daryti:
- bent kartą per sezoną kviestis kaminkrėtį arba valyti kaminą pačiam, jei tai leidžia konstrukcija;
- patikrinti pelenų stalčių – perpildytas mažina oro judėjimą;
- apžiūrėti dureles, sandūras, ar niekur nepritraukia papildomo oro.
Švarus kaminas + sausos malkos = švaresnis degimas ir daugiau šilumos namuose.
4. „Amžinasis rąstas“: kas tai per daiktas ir kodėl visi apie jį kalba
Senuose kaimo pasakojimuose kartais minimas toks daiktas: į krosnį ar židinį dedamas metalinis vamzdis, užsandarintas iš abiejų galų ir pripildytas vandens. Kaitinamas jis įkaista ir lėtai atiduoda šilumą, kai malkos jau sudegusios – tarsi krosnies akumuliatorius.
Idėja paprasta: krosnis įkaista, vamzdis sukaupia šilumą, o paskui dar kurį laiką ją skleidžia. Ypač mažame, greitai atšąlančiame name tai atrodo kaip patrauklus sprendimas.
Tačiau čia būtina pastaba dėl saugumo.
Uždarytas, vandeniu pripildytas ir stipriai įkaitintas metalinis indas – tai nebe „liaudiškas triukas“, o potencialus slėginis indas. Jei vanduo viduje ima garuoti ir neturi kur plėstis, slėgis kyla. Konstrukcija, padaryta „iš to, kas buvo garaže“, gali neatlaikyti ir… sprogti. Tokie bandymai be aiškių instrukcijų, be slėgio išleidimo vožtuvo ar be krosnių meistro patvirtinimo gali baigtis ne sutaupytomis malkomis, o sugadinta krosnimi ar net traumomis.
Todėl profesionalai paprastai rekomenduoja legalias ir patikrintas šilumos akumuliavimo priemones: krosnis su šilumos kaupikliu, ilgo degimo krosnelės, akumuliacinės sienelės, muilo akmens židiniai, šilumos akumuliaciniai katilai. Principas tas pats – šilumą sukaupiame ir atiduodame ilgiau – bet konstrukcija saugi.
Trumpai: idėja graži, bet savadarbio „amžino rąsto“ krosnyje geriau nebandyti, jei nenorite namų paversti fizikos eksperimentų klase.
5. Taupo ne tie, kurie kūrena daug, o tie, kurie kūrena protingai
Pažvelgus į visą grandinę, šilumos efektyvumas priklauso nuo trijų dalykų:
- Ką deginate. Sausos, tinkamai parinktos malkos.
- Kaip deginate. Tvarkingas sukrovimas, tinkamas oro kiekis.
- Per ką deginate. Švari, prižiūrėta krosnis ir kaminas.
Jei visos trys dalys „dirba“, galima sutaupyti iki trečdalio malkų per sezoną – be brangių rekonstrukcijų.
Pabaigai
Prieš kūrendami žiūrėkite ne tik į malkinę, bet ir į krosnį: ar malkos sausos, ar kaminas neapaugęs, ar ugnis nedega per greitai. Tai tie tylūs, „neherojiški“ veiksmai, kurie lemia, ar žiema bus šilta, ar brangi. O visokias savadarbes kaitinimo konstrukcijas geriau derinti su žmogumi, kuris iš tikrųjų stato krosnis – šiluma turi būti ne tik jauki, bet ir saugi. Namas, kuriame šilta ir ramu, yra tas, kur šeimininkas žino, ką kūrena ir kaip tai daro.
