Oro tarša – viena iš rimčiausių šiuolaikinio pasaulio problemų. Lietuvoje didelę dalį oro taršos sudaro būtent išmetamieji teršalai iš individualių namų krosnių ir židinių. Deja, nemažai žmonių vis dar kūrena šlapią medieną, taip kenkiant aplinkai ir sveikatai. Ką daryti, jei pastebite, kad kaimynas tai daro? Kur apie tai pranešti? Paaiškiname.
Įstatymas ir šlapia mediena – kas leidžiama, o kas ne?
Deginant šlapią medieną, išsiskiria didelis kiekis dūmų ir kenksmingų medžiagų: smulkiosios kietosios dalelės, kancerogeniniai junginiai, anglies monoksidas. Kadangi šlapia mediena nesudega iki reikiamos temperatūros, procesas būna nepilnas, o į atmosferą išmetama daug teršalų. Tai prisideda prie smogo susidarymo, užkemša kaminus ir didina suodžių gaisrų riziką.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymą ir Atliekų tvarkymo įstatymą, draudžiama kūrenti šlapią ar netinkamai paruoštą kurą, įskaitant malkas, kurių drėgnumas viršija 20 procentų. Už šiuos reikalavimus atsakingos savivaldybės ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
Kaip atpažinti, kad kūrenamos šlapios malkos?
Paprastai tai pastebima gana greitai:
- iš kamino rūksta tiršti, balti ar pilki dūmai,
- dūmų kvapas yra aitrus, dusinantis, sunkiai išsisklaidantis,
- netoliese pablogėja oro kokybė.
Jei kyla įtarimų, verta įsitikinti, kad dūmai tikrai kyla dėl šlapios medienos, o ne dėl kito kuro.
Ką daryti, jei kaimynas kūrena šlapią medieną?
Prieš skubėdami pranešti institucijoms, pabandykite su žmogumi pasikalbėti. Dažnai žmonės tiesiog nežino, kad taip elgtis negalima arba kenkia patys sau. Paaiškinkite, kad šlapios malkos ne tik smarkiai teršia orą, bet ir mažina krosnies efektyvumą – dalis energijos išeina vandeniui išgarinti. Galite pasiūlyti įsigyti medienos drėgmės matuoklį arba naudoti malkas, kurios bent metus džiovintos po stogu.
Jei pokalbis nepadeda, galima imtis oficialių veiksmų.
Kur pranešti apie pažeidimą?
- Kreipkitės į savivaldybę arba seniūniją.
Daugelis savivaldybių turi viešosios tvarkos skyrius ar aplinkosaugos specialistus, kurie priima tokius pranešimus. - Skambinkite į Aplinkos apsaugos departamentą.
Veikia Aplinkosaugos linija 112 – skubiosios pagalbos numeriu galite pranešti apie aplinkosaugos pažeidimus visą parą. - Pateikite kuo daugiau informacijos: adresą, laiką, aprašymą, o jei galite – nuotraukas ar vaizdo įrašą.
Departamentas ar savivaldybės specialistai gali atvykti į vietą, atlikti patikrinimą ir, nustačius pažeidimą, skirti baudą. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, už netinkamą kuro naudojimą ar oro teršimą gresia bauda nuo 30 iki 560 eurų, o kartais ir didesnė, jei pažeidimas kartojasi.
Ką dar svarbu žinoti?
Pranešus apie pažeidimą, atsakingos institucijos turi teisę apžiūrėti teritoriją ir paimti kuro mėginius. Visgi tokie procesai užtrunka, todėl verta kantriai laukti rezultatų ir stebėti situaciją. Jei teršimas kartojasi, galima teikti pakartotinį pranešimą.
Švarus oras – bendras visų interesas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, oro tarša yra viena iš pagrindinių kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Kiekvienas pranešimas ar pastanga mažina taršą ir prisideda prie sveikesnės aplinkos.
Kodėl verta pranešti?
Tai nėra „skundimas“, o pilietinis rūpestis. Pranešdami apie šlapios medienos deginimą jūs padedate sau, savo šeimai ir visai bendruomenei. Geriausia, kai problemos sprendžiamos dialogu, tačiau kai to nepakanka, tam ir egzistuoja institucijos – kad gintu visuomenės interesą.
Švarus oras nėra prabanga – tai teisė. Ir ją galime užtikrinti tik veikdami kartu.
Kai chacholai pataiko į rusų naftos bazę ir juodi dūmai iki kosmoso tai čia pagirtina kai iš ubago lietuvio malkos dūmelis parūko čia jau nusikaltimas.Jūs gal nebejuokinkit pasaulio ubagai dvasios.
Geriausias komentaras, kad tie kuriem nepatnka, tegul nuperka sausu maku, arba uz silumos siurbli ar elekta sumoka, gali aisku or uz dujas apmoketi. Niekas nenori kurenti malkomis ar kitu kietu kuru, dirbti peckuriais, kai galetu paspauti mygtuka ir butu silta. Bet Lietuvoje (o gal ir ne tik Lietuvoje) yra tokiu pi … , kurie s mala, pinigus gauna neaisku is kur, greiciausiai nesukurdami patys jokio produkto ir skundzia, tuos kurie strngiai kaip nors pragyvent sildydamiesi kietu kuru. Labai noreciau kad jie patys pjuklu ir kirviu pamosuotu, ir savo bustui malku pasiruostu savo rankytem.
Neklaidinkite skaitytojų ir nesuteikite žmonėms vilties kvėpuoti grynu oru… Vilniaus centre, daugiabučio palangėje šildosi šiukšlėmis, visas kvartalas springsta smarve, o kai kreipėmės, tai gavome atsisakymą, kad niekas čia nevažinės ir netikrins, nes neuždrausta kūrenti kietu kuru.
Jei ką domina, galiu persiųsti oficialų atsakymą
Gyvenu šalia Grigeo patikėti kiek dūmų iš ten eina,ypač per iseigines,arba kai blogas oras,kai dangus pilkas tada dūmai ne taip matosi,o mūsų namai kūrenami pagrinde briketais,dauguma žmonių įsirengė oras-oras sistemas,tai kurena malkomis labai maži dalis,tai melas kad tarša didelė iš individualių namų,didžiausia problema gamyklos kurios yra miesto teritorijose,uostas vyksta krova,kamuoliai dulkių
Nupirkite sausų tam kaimynui
Bružinimas nepadės nuo taršos, bet padeda šilumos siurbliai ir kiti efektyvus šildymo sprendimai, bet tam pirmiausia reikia, kad žmonės turėtų normalias pajamas
Visiškas debilizmas.Stebėsi kas kokiom malkom kurena,ir pranešinėsi.Vargu ar tas žmogelis taip daro tyčia.Jei dar kūrena malkom,tai neišgero gyvenimo.Dauguma dujom,elektrą.Tik kur vienkiemiuose,sodybose liko krosnis.Jei taip rūpi ekologija,varylite į Kiniją,Indiją,Tailandą.Ten kovokite su šiukšlemis gatvėje.
Su automobiliais mažiau vazinekit.O tai trimatės iš parduotuvės į parduotuvę laimės ieskodami
Gerb Mindaugai Bružai prašau paaiškinkite, kaip ir kada aplinkosaugininkai gali atlikti patikrinimą privačioje gyvenamojoje erdvėje, namų valdoje – būste.
Kaip redaktorius, turėtumėte geriau mokėti sintaksę: sakinyje „Švarus oras nėra prabanga – tai teisė” brūkšnys dedamas ne ten, kur jūs jį padėjote 😉