Nors Skandinavijos žiemos garsėja atšiauriu šalčiu ir termometro stulpelis ten neretai nukrenta iki –30 °C, vietos gyventojai beveik niekada nešildo variklių, stovėdami kieme. Tai nėra dėl ypatingų automobilių, o dėl aplinkosaugos taisyklių, techninių sprendimų ir šalto proto, būdingo šiauriečiams.
Griežti įstatymai – jokių šylančių variklių kiemuose
Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje galioja labai aiškios tuščiosios eigos ribojimo taisyklės. Pavyzdžiui, Suomijoje draudžiama laikyti įjungtą variklį ilgiau nei 2 minutes, jei lauke šilčiau nei –15 °C, ir ne ilgiau nei 4 minutes, jei šaltesnė temperatūra. Pažeidėjams gresia baudos.
Tokios priemonės įvestos ne šiaip sau – jos mažina anglies dioksido, suodžių ir triukšmo kiekį miestuose. Gyvenamosiose zonose, kur automobiliai stovi visai po langais, tai itin svarbu.
Triukas, leidžiantis važiuoti šiltu automobiliu be išmetamųjų dujų
Skandinavai vis tiek mėgsta patogumą – tiesiog pasitelkia technologijas. Beveik visuose gyvenamuosiuose kvartaluose prie stovėjimo vietų įrengti elektros stulpeliai su 220 V lizdais ir laikmačiais.
Vairuotojas vakare prijungia automobilį prie stulpo, nustato laikmatį, pavyzdžiui, 30 minučių iki planuojamos kelionės, ir sistema automatiškai įjungia elektros srovę nustatytu laiku.
Automobilio variklyje įrengtas elektrinis aušinimo skysčio šildytuvas (jo kaina – nuo 50 iki 150 eurų) per pusvalandį įkaitina antifrizą iki 20–30 °C. Variklis užsiveda jau šiltas, alyva būna skysta, o šildymas salone veikia iškart.
Tokie įrenginiai sunaudoja nedaug energijos, neišskiria jokių išmetamųjų teršalų ir yra visiškai tylūs – nei dūmų, nei triukšmo, nei rytinio kaimynų keikimosi po langais.
Kodėl tai naudinga varikliui ir piniginei
Šaltas variklis patiria didžiausią apkrovą per pirmąsias kelias darbo minutes – klampi alyva ir nesušilę metaliniai komponentai sukelia didesnį trintį. Dėl to greičiau dėvisi stūmokliai, žiedai ir alkūninio veleno guoliai.
Išankstinis šildymas šias problemas panaikina. Be to, sumažėja kuro sąnaudos, nes nereikia ilgai laikyti variklio įjungto tuščiąja eiga, kol automobilis įšyla.
Šiaurietiška logika: švariau, tyliau, protingiau
Taigi, skandinavai neatsisakė variklio pašildymo – jie jį patobulino. Užuot stovėję su rūkstančiais automobiliais, jie tyliai jungia laidą į rozetę ir leidžia elektrai padaryti savo darbą.
Rezultatas – mažiau taršos, mažesnės išlaidos, ilgesnis variklio tarnavimo laikas ir ramesni kaimynai. Tai paprastas, bet genialiai praktiškas būdas, kuris turėtų prigyti ir mūsų platumose.
