Nedidelis pjūvis bulvės odoje gali atrodyti smulkmena, bet iš tiesų tai – maža virtuvės gudrybė, kuri taupo laiką ir pagerina rezultatą. Patyrusios šeimininkės žino, kad toks būdas padeda išvengti lupenos skilinėjimo, bulvės išsiverda tolygiau, o po virimo jas galima nulupti vos per kelias sekundes.
Mažas pjūvis – didelis skirtumas
Įprasta bulves virti su lupenomis – taip išsaugoma daugiau vitaminų, ypač C ir B grupės, taip pat mineralų, kurie dažnai pasišalina, kai gumbai verdami be odelės. Tačiau verdant „pilną“ bulvę, po odele susikaupia garai, slėgis kyla netolygiai, ir bulvė ima trūkinėti.
Tą lengva išspręsti: tereikia peiliu padaryti ploną, apjuosiančią bulvę įpjovą per jos „pusiaujo liniją“ arba švelniai nupjauti mažą kraštelį iš vienos pusės. Tokiu būdu slėgis išsilygina, o lupena lengvai atsiskiria nuo minkštimo.
Kai bulvė išverda, tereikia trumpam ją pamerkti į šaltą vandenį – lupena nuslys beveik savaime.

Kodėl verta virti su lupenomis
Bulvės odoje ir tiesiog po ja slypi daugiausia maistinių medžiagų. Verdamas gumbas su lupele išlaiko didesnę dalį mineralų – kalio, magnio, geležies – ir natūralaus skonio. Be to, bulvės neišsiskaido, išlieka elastingos ir tinka salotoms, troškiniams ar kepti keptuvėje.
Virėjai pataria bulves virti pasūdytame vandenyje – maždaug 8–10 gramų druskos litrui. Į puodą galima įdėti kelis juoduosius pipirus ir lauro lapą – prieskoniai suteiks švelnaus aromato.
Kaip virti, kad pavyktų tobulai
Bulves dėkite į šaltą vandenį, o ne į verdantį – taip jos įkais tolygiai. Mažesnius gumbus virkite 15–18 minučių, didesnius – iki 25 minučių. Jei ruošiate bulvių košę, virkite tol, kol suminkštės (apie 22–30 minučių).
Išvirus, nupilkite vandenį ir dar kelias minutes palaikykite karštas bulves uždengtame puode ar dubenyje – garai padės odelėms lengviau atšokti. Po to pjūvio vietoje lupena tiesiog nuslys nuo bulvės – be peilio, be vargo.
Kiekvienam patiekalui – tinkama veislė
Kietesnės, vidutinio krakmolo bulvės tinka salotoms – jos išlaiko formą ir nesubyra. Krakmolingesnės – puikiai tinka košei, nes tampa švelnios ir purios. Jei verdama kelių dydžių bulvės, mažesnes galima dėti ant viršaus, kad jos neišvirtų per anksti.
Mažas pjūvis prieš verdant – tai ne tik virtuvės triukas, bet ir būdas, kuris paverčia įprastą darbą lengvesniu. O po tokio virimo – jokių įtrūkusių, deformuotų bulvių ir jokio vargo su lupimu. Paprasta, bet veiksminga, kaip ir viskas, ką žino patyrusios šeimininkės.

