Gauti vairuotojo pažymėjimą atrodo kaip savaime suprantamas žingsnis į savarankiškumą, tačiau kai kuriose pasaulio šalyse šis procesas primena ilgą ir brangų maratoną. Nors kai kur, pavyzdžiui, JAV, egzaminai laikomi gana paprastais ir orientuotais į bendrą vairavimo kultūrą, kitur kelių eismo dalyvių ruošimas prilygsta rimtam psichologiniam ir fiziniam išbandymui.
Tik 35 procentai išlaiko iš pirmo karto
Pagal sėkmės statistiką, viena sunkiausių šalių – Japonija, kur iš pirmo karto vairuotojo pažymėjimą išsilaiko tik 35 proc. pretendentų. Jungtinėje Karalystėje šis rodiklis siekia 48 proc., o Pietų Afrikoje – vos 39 proc. Ir čia kalbama ne apie klaidą sankryžoje: kandidatas gali prarasti taškus net nepasižiūrėjęs po automobiliu, ar nėra skysčių nuotėkio.
Prieš sėdant už vairo – sveikatos ir psichikos patikra
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Kroatijoje ar Nikaragvoje, būsimi vairuotojai privalo pateikti išsamius sveikatos pažymėjimus. Kroatijoje reikia ne tik regėjimo patikros, bet ir klausos, diabeto, epilepsijos bei širdies veiklos įvertinimo. Tyrimai atliekami tik sertifikuotose įstaigose, o ne pas „pažįstamą gydytoją“.
Toks išsamus patikrinimas kainuoja bent 50 eurų, įskaitant kraujo ir šlapimo tyrimus, EKG bei motorikos vertinimą. Panašūs reikalavimai taikomi ir Brazilijoje, Vengrijoje, Čilėje, Belgijoje bei Izraelyje.
Dar daugiau – kai kur tikrinama ir būsimo vairuotojo psichinė būklė. Juodkalnijoje vizitas pas psichologą yra privalomas, o Nikaragvoje norintieji vairuoti turi užpildyti net aštuonių puslapių psichologinę anketą.
Teoriniai egzaminai – tikras nervų išbandymas
Teorijos dalis kai kur kelia didesnį stresą nei praktika. Singapūre reikia išlaikyti du testus po 50 klausimų, surenkant bent 90 proc. teisingų atsakymų. Kinijoje egzaminą sudaro 100 klausimų iš 1000 galimų, o išlaikymo riba – taip pat 90 proc.
Vengrijoje dar griežčiau: kiekvienam iš 75 klausimų skiriama vos viena minutė. Net garsenybėms ne visada sekasi – legendinis „Black Sabbath“ vokalistas Ozzy Osbourne vairuotojo pažymėjimą išsilaikė tik po 19 bandymų.
Praktika – šimtai valandų už vairo
Jei manote, kad pakanka kelių dešimčių valandų mokymosi, kai kur to nepakaks. Australijos Naujojo Pietų Velso valstijoje mokinys privalo užfiksuoti 120 valandų vairavimo patirtį, iš kurių 20 – naktį.
Prancūzijoje reikalavimai dar griežtesni – reikia nuvažiuoti 3000 kilometrų su patyrusiu vairuotoju prieš kreipiantis dėl pažymėjimo. Kitu atveju teks rinktis mokamas vairavimo pamokas, kurios kainuoja apie 2000 eurų.
Kaina – nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų
Išlaidos tokiose šalyse kaip Kroatija gali siekti apie 1100 eurų – įskaičiavus medicinines pažymas, psichologinius testus ir 85 valandas vairavimo pamokų. Šveicarijoje vien egzaminas kainuoja iki 160 eurų, o kartu su mokymosi medžiaga, pirmosios pagalbos kursais ir kitais mokesčiais visa procedūra gali viršyti 700 eurų.
Kai kurie pasirenka ne automobilį, o autobusą
Atsižvelgiant į tokius griežtus reikalavimus ir kainas, kai kuriuose kraštuose gauti vairuotojo pažymėjimą prilygsta akademiniam diplomui. Tad nenuostabu, kad dalis žmonių tiesiog pasirenka keliauti viešuoju transportu – pigiau, paprasčiau ir, žiūrint į statistiką, dažnai saugiau.
Vairuotojo pažymėjimas kai kuriose šalyse – ne tik teisė vairuoti, bet ir kantrybės, atsakomybės bei finansinės ištvermės egzaminas.
