Iki šiol manyta, kad žmogaus organizmas sensta lėtai ir nuosekliai, tačiau nauji Stanfordo universiteto genetiko Michaelo Snyderio tyrimai atskleidžia priešingai. Mūsų kūnas išgyvena du staigius biologinio senėjimo šuolius – pirmasis įvyksta apie 44-uosius metus, o antrasis – apie 60-uosius.
Tyrimas, paskelbtas žurnale Nature Aging, meta iššūkį senam įsitikinimui, kad senėjimas – tolygus procesas. Pasak Snyderio, „mūsų kūnai nekinta palaipsniui; jie keičiasi etapais, tarsi įsijungiant naujam biologiniam režimui“.
Du staigūs kūno „perjungimai“
Stanfordo mokslininkai keletą metų stebėjo 108 suaugusiųjų grupę, nuolat rinkdami jų biologinius mėginius – nuo kraujo ir mikrobiomo iki odos bei burnos ertmės ląstelių. Iš viso buvo išanalizuota daugiau nei 246 milijardai duomenų taškų, apimančių net 135 tūkst. biomolekulinių rodiklių.
Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus:
- 81 % visų tirtų molekulių reikšmingai keitėsi viename ar abiejuose šiuose amžiaus tarpsniuose.
- Pirmasis pikas (apie 44 metus) buvo susijęs su lipidų (riebalų) apykaitos pokyčiais, kofeino ir alkoholio perdirbimu organizme, taip pat su širdies, odos ir raumenų funkcijų silpnėjimo pradžia.
- Antrasis pikas (apie 60 metus) parodė ryškius pokyčius angliavandenių apykaitoje, imunitete ir inkstų veikloje, taip pat stiprėjantį uždegiminį atsaką organizme.
Įdomu tai, kad pirmasis šuolis nėra susijęs vien tik su menopauze, kaip buvo spėjama anksčiau, nes analogiški pokyčiai fiksuoti ir vyrų organizmuose.
Biologinis laikrodis turi „lūžio taškus“
Snyderio komanda siūlo naują senėjimo modelį: žmogaus biologinis laikrodis veikia nelinijiškai. Didžiąją gyvenimo dalį jis „tiksi“ tolygiai, bet tam tikrais etapais organizmas patiria staigius perprogramavimo epizodus, kurių metu daugybė molekulinių sistemų pasikeičia iš esmės.
Tokie momentai gali būti ne tik genetinių procesų rezultatas, bet ir susiję su gyvenimo būdo, streso, hormoninių ir metabolinių veiksnių sankirta.
Kas toliau?
Mokslininkai pabrėžia, kad šis tyrimas buvo atliktas su gana nedidele tiriamųjų grupe, todėl dabar planuojama plėsti imtį ir įtraukti įvairesnio amžiaus bei gyvenimo būdo žmones.
Vis dėlto rezultatai jau dabar turi praktinę reikšmę: jei senėjimas iš tiesų vyksta „šuoliais“, tai reiškia, kad prevencinė medicina galėtų būti taikoma tikslingai – sustabdant ar švelninant šiuos lūžio taškus.
Kaip reziumuoja pats Snyderis:
„Senėjimas nėra nuolatinis smėlio byrėjimas. Tai du stiprūs vėjai, kurie perpučia mūsų biologiją, o tarp jų – ilgas, tylus pasirengimo laikotarpis.“
Taigi, žmogaus gyvenimas – tai ne tiesi linija, o kreivė su dviem aštriais posūkiais, kai mūsų kūnas nusprendžia pasenti.
Šaltinis: https://www.nature.com/articles/s43587-024-00692-2
