Kiekvieną rytą – tas pats ritualas: atidarote jogurto indelį, nulupate blizgantį dangtelį ir sustojate prie šiukšlinės ir rūšiavimo konteinerių. Plastikas, popierius, bendrosios atliekos – kur jį mesti? Iš pirmo žvilgsnio smulkmena, bet neteisingas pasirinkimas gali kainuoti ne tik 600 eurų baudą, bet ir dar kelis šimtmečius gamtos taršos. Jogurto pakuotė – maža, bet sudaryta iš kelių medžiagų, todėl svarbu žinoti, kur kiekviena jų turi keliauti.
Štai aiškus gidas, kaip teisingai atsisveikinti su jogurto pakuote – kad jūsų pusryčiai būtų draugiški ne tik skrandžiui, bet ir planetai.
Indelio pagrindas: plastikas – geltonas konteineris
Dauguma jogurto indelių pagaminti iš polipropileno (PP, žymėjimas – 5) arba polistireno (PS, žymėjimas – 6). Abu šie plastikai perdirbami, todėl visada keliauja į geltoną konteinerį (kituose miestuose konteinerio spalva gali skirtis), skirtą plastiko ir metalo atliekoms.
Svarbiausia taisyklė: indelį reikia išplauti arba bent jau išskalauti. Net keli šaukšteliai likusio jogurto užteršia kitą plastiko partiją, o tada visos atliekos gali būti išsiųstos į sąvartyną.
- Išskalaukite po vandeniu 10 sekundžių – tiek pakanka, kad indas taptų tinkamas perdirbimui.
- Suspauskite, kad užimtų mažiau vietos.
- Jei ant indo yra popierinė etiketė – nulupkite ją ir meskite į mėlyną konteinerį, bet jei ji prilipusi tvirtai, nieko blogo – perdirbimo įmonės atskiria medžiagas automatiškai.
Plastikas sąvartyne suyra tik po 400 metų, todėl net vieno indelio teisingas rūšiavimas turi prasmę.
Folijos dangtelis: aliuminis – taip pat į geltoną
Blizgantis dangtelis – aliuminis, dažnai su plonu plastiko sluoksniu. Tokie dangteliai priskiriami prie mišrių plastiko ir metalo pakuočių, todėl metami į tą patį geltoną konteinerį.
Triukas: kad dangtelis nepasimestų per rūšiavimo linijas, suvyniokite jį į rutuliuką. Geriausia – susukite kelis dangtelius kartu.
- Vienas žmogus per metus sunaudoja apie 200 folijos dangtelių – teisingai juos rūšiuodami, išsaugote apie 100 g aliuminio, kurio perdirbimas sutaupo 95 % energijos, palyginti su naujos žaliavos gamyba.
Dažniausios klaidos ir kodėl jos kainuoja
Lietuvoje gyventojams gresia 30–600 eurų bauda už netinkamą atliekų rūšiavimą. Pagrindinės klaidos:
- Mesti visą pakuotę į bendrąsias atliekas – plastikas patenka į sąvartyną, ne į perdirbimą.
- Foliją mesti į popierių – sugadinama visa popieriaus partija.
- Neplauti pakuočių – maisto likučiai užteršia konteinerį, o perdirbimo įmonės priverstos didžiąją dalį turinio utilizuoti.
Pasak atliekų tvarkytojų, apie 30 % geltonų konteinerių turinio šiuo metu laikoma netinkamu. Tai mažina perdirbimo rodiklius ir ilgainiui brangina atliekų išvežimo kainas visiems.
Kaip padaryti rūšiavimą paprastą
Rūšiavimas tampa įpročiu tik tada, kai jis patogus.
- Virtuvėje pastatykite atskirą kibirėlį švarioms pakuotėms.
- Sukurkite šeimoje žaidimą – kas surinks daugiau dangtelių per savaitę, tas gauna prizą.
- Jei konteineriai toli – laikykite švarias pakuotes maišelyje, jos neskleidžia kvapo.
Perdirbimas – tai ne tik taisyklės ar baudos išvengimas. Kiekvienas išskalautas indelis – mažesnis sąvartynas ir mažesnė sąskaita gamtai.
Mažos kasdienės smulkmenos, kaip teisingai išmestas jogurto indelis, virsta dideliais pokyčiais, kai jas darome kartu.
