Nuo 2026 metų pradžios Lietuvoje keisis tai, kas palies kiekvieną savarankiškai dirbantį žmogų – individualios veiklos apmokestinimo sistema. Nors mažas pajamas gaunantys gyventojai pokyčio beveik nepajus, didesnes pajamas turintys verslūs žmonės gali išvysti akivaizdų skirtumą tarp to, ką uždirba ir ką iš tiesų pasilieka.
Kartu šie pokyčiai leidžia pažvelgti plačiau – kiek dienų per metus iš tiesų dirbame ne sau, o valstybei? Skaičiuojama, kad vidutinis Lietuvos gyventojas apie 106 darbo dienas per metus skiria vien mokesčiams.
Individualios veiklos apmokestinimas: kas laukia nuo 2026 m.
Iki šiol individualią veiklą vykdantys žmonės mokėjo 15 proc. pajamų mokestį, tačiau galėjo pasinaudoti vadinamuoju mokestiniu kreditu, kuris mažino realų tarifą.
Iki 2025 m. pabaigos galiojanti tvarka:
- Pajamos iki 20 000 eurų – efektyvus tarifas apie 5 %.
- Pajamos nuo 20 000 iki 35 000 eurų – tarifas palaipsniui didėja iki 15 %.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosianti nauja tvarka:
- Bazinis tarifas didės iki 20 %, bet išliks mokestinis kreditas mažoms pajamoms.
- Pajamos iki 20 000 eurų – išlieka 5 %.
- Pajamos nuo 20 000 iki 42 500 eurų – tarifas pamažu kils iki 20 %.
- Pajamos virš 42 500 eurų – mokestinis kreditas nebebus taikomas, o tarifas gali siekti 20 %, 25 % arba net 32 %, priklausomai nuo bendrų pajamų dydžio.
Praktinis pavyzdys:
Gyventojas, per metus uždirbantis 45 000 eurų iš individualios veiklos, 2026-aisiais sumokės apie 9 000 eurų pajamų mokesčio – tai reikšmingai daugiau nei pagal dabartinę tvarką.
Kiek mokesčių sumoka vidutinis dirbantysis
Pajamų mokesčiai – tik dalis viso paveikslo. Valstybė gauna pajamas iš dviejų didžiųjų šaltinių: tiesioginių (nuo darbo užmokesčio ar individualios veiklos) ir netiesioginių (vartojimo) mokesčių.
Tiesioginiai mokesčiai
Jei žmogus uždirba 2 000 eurų „ant popieriaus“, prieš pinigams pasiekiant jo sąskaitą, atskaičiuojama:
- socialinio draudimo įmokos,
- pajamų mokestis,
- privalomasis sveikatos draudimas.
Iš viso – apie 784 eurus, t. y. beveik 40 proc. atlyginimo.
Netiesioginiai mokesčiai
Likę pinigai taip pat nebūna „gryni“.
- PVM: jei žmogus išleidžia 600 eurų prekėms ir paslaugoms, dar apie 126 eurai atitenka valstybei per pridėtinės vertės mokestį.
- Akcizai: degalų pirkėjas kas mėnesį už degalus sumoka 30–33 eurus mokesčių, o rūkantieji – dar daugiau per tabako akcizus.
Skaičiuojant bendrai, žmogus, uždirbantis 2 000 eurų „ant popieriaus“ ir gyvenantis vidutiniškai, per mėnesį sumoka apie 1 000 eurų mokesčių, arba maždaug 12 000 eurų per metus.
Kiek tai reiškia laiko prasme
Ekonomistai tai vadina „mokesčių laisvės diena“ – momentu, kai žmogus pagaliau pradeda dirbti sau. Lietuvoje ši diena paprastai išpuola gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Tai reiškia, kad apie trečdalį metų – 106 darbo dienas – dirbame vien tam, kad sumokėtume mokesčius.
Savivaldybės pajus augimą
Kartu su naujais tarifais keisis ir savivaldybių pajamų struktūra. Didžioji dalis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lieka vietos biudžetuose, todėl pokyčiai tiesiogiai didins jų galimybes.
Vilniaus miestas:
- 2025 m. – 726 mln. eurų
- 2026 m. – 787 mln. eurų (+8,4 %)
- 2027 m. – 841 mln. eurų (+6,8 %)
Kauno miestas:
- 2025 m. – 366 mln. eurų
- 2026 m. – 396 mln. eurų (+8,4 %)
- 2027 m. – 423 mln. eurų (+6,8 %)
Bendrai visų savivaldybių GPM pajamos augs nuo 3,47 mlrd. eurų 2025 m. iki 4 mlrd. eurų 2027 m. – beveik 15 proc. per dvejus metus.
Kas išlošia, o kas sumokės daugiau
- Mažesnes pajamas gaunantys individualios veiklos vykdytojai didelių pokyčių nepajus – mokestinis kreditas išliks.
- Vidutines ir didesnes pajamas gaunantys sumokės daugiau, ypač jei jų pajamos viršys 42 500 eurų ribą.
- Darbo santykių turėtojams mokesčių našta nesikeičia iš esmės, bet dėl augančių akcizų ir PVM vartojimo mokesčiai pamažu didės.
Ką tai reiškia gyventojams praktiškai
Šie pokyčiai rodo aiškią tendenciją – valstybė siekia labiau apmokestinti didesnes pajamas ir labiau subalansuoti mokesčių sistemą. Tačiau realiai daugumai gyventojų mokesčių našta jau dabar sudaro reikšmingą jų pajamų dalį, ir tai verčia žmones vis labiau domėtis, kaip efektyviau valdyti savo finansus.
Individualios veiklos vykdytojams 2026 m. taps planavimo metais: verta iš anksto apskaičiuoti, kaip pasikeis mokesčiai, ir pasitarti su finansų specialistais.
Apibendrinant
Lietuvoje mokesčių sistema tampa sudėtingesnė, bet kartu – skaidresnė. 2026-ieji žymės ribą tarp senosios, „lanksčios“ individualios veiklos ir naujos, labiau progresinės apmokestinimo tvarkos.
Tačiau viena lieka nepakitusi: mokesčiai – tai ne tik sąskaitos valstybei, bet ir atspindys to, kaip visuomenė išlaiko švietimą, sveikatos apsaugą ir infrastruktūrą.
Tad suprasti, kiek ir kodėl mokame, šiandien yra ne mažiau svarbu nei mokėti pačius mokesčius.
Šaltiniai: VMI, Sodra, lrs.lt
