Atrodo, kad išmanieji įrenginiai užvaldė viską – nuo banko sąskaitų iki kavos aparato. Ir vis dėlto senieji mygtukiniai telefonai Lietuvoje išgyvena savotišką atgimimą.
Paprastų telefonų pardavimai per 2024 m. išaugo daugiau nei 6 %, o kai kuriose regionuose jų paklausa pralenkia net pigesnius išmaniuosius modelius.
Iš pirmo žvilgsnio toks pasirinkimas atrodo keistas. Kam atsisakyti „Messenger“, „Google Maps“ ar „Spotify“ dėl telefono, kuris tik skambina ir turi žibintuvėlį?
Bet šis sprendimas – ne nostalgija, o sąmoningas pasirinkimas.
Protestas prieš priklausomybę
Mygtukinis telefonas tampa tylia maišto forma prieš skaitmeninę priklausomybę.
Tai būdas susigrąžinti dėmesį, savo laiką ir buvimą čia ir dabar.
Tokį telefoną pasirinkę žmonės sako, kad jie tiesiog nori „vėl gyventi be nuolatinio vibravimo“.
Jie vadina jį „antistresiniu įtaisu“ – jokių pranešimų, jokių „story“, jokių socialinių palyginimų.
Be to:
- Baterija laiko savaitę, o ne dieną.
- Nieko nesinori tikrinti kas penkias minutes.
- Niekas nematuoja tavo vertės pagal patiktukų skaičių.
Psichologai pastebi, kad ši tendencija siejama su „skaitmeniniu detoksu“ – sąmoningu atsisakymu būti nuolat pasiekiamam.
Patikimumas, kurio išmanieji neturi
Išmanusis telefonas trapus – stiklas dūžta, akumuliatorius sensta, o drėgmė jį žudo.
Tuo tarpu mygtukinis telefonas – darbinis arklys.
Jį galima numesti ant grindinio, pasiimti į žygį ar statybas, ir jis vis tiek veiks.
Todėl mygtukiniai telefonai vis dažniau tampa antruoju telefonu:
- vairuotojai juos laiko „darbo ryšiui“,
- turistai – dėl ištvermingos baterijos,
- senjorai – dėl paprastumo,
- tėvai – kad vaikai turėtų ryšį be „TikTok“.
„Mano dukrai dešimt. Ji turi „mygtukinį“ ir net džiaugiasi – sakė, kad dabar ramiau miega, nes niekas nesiunčia žinučių naktį,“ – pasakoja kaunietė Lina.
Praeities šiluma ir tikrumas
Tie, kurie augo su „Siemens“, „Sony Ericsson“ ar „Motorola Razr“, žino tą jausmą: atverčiamo telefono spragtelėjimas, polifoninis skambėjimas, pirmoji neryški nuotrauka.
Tai ne tik technologija – tai prisiminimas.
Retro telefonai dabar net tapo kolekcionuojamais – „Nokia 8800“ ar senasis „Motorola V3“ aukcionuose pasiekia šimtus eurų.
Tai tarsi maži artefaktai iš laikų, kai ryšys buvo tikras, o ne „prisijungimas prie tinklo“.
Nauja paprastumo filosofija
Įdomu tai, kad šis reiškinys neapsiriboja vyresnio amžiaus žmonėmis.
Mygtukiniai telefonai tampa minimalizmo simboliu tarp jaunų, miestietiškų žmonių.
Tie, kurie galėtų nusipirkti naujausią „iPhone“, sąmoningai renkasi paprastą telefoną.
Tai savotiškas pareiškimas:
„Aš valdau technologijas, o ne jos mane.“
Gamintojai šią bangą jau pastebėjo:
„CAT“, „Nokia“, „Samsung“ leidžia naujus modelius su 4G ryšiu, GPS ir net „WhatsApp“, bet vis tiek – be priklausomybės nuo ekranų.
Grįžimas prie esmės
Mygtukinis telefonas – ne žingsnis atgal, o grįžimas prie esmės, kai telefonas buvo tik ryšio priemonė, o ne gyvenimo centras.
Jame nėra filtrų, pranešimų srauto, vertinimų ar pasiekimų.
Yra tik pokalbis. Ir žmogus.
Išvada
Mygtukiniai telefonai išliko, nes jie atgaivina tai, ką praradome – ramybę, dėmesį ir tikrą ryšį. Pasaulyje, kuriame viskas stengiasi būti „išmanu“, kartais išmintingiausia – būti paprastam.
