Vos tik atšąla orai ir prasideda peršalimo sezonas, medus tampa kone populiariausiu pirkiniu turguose ir parduotuvėse. Vieni jį renkasi dėl skonio, kiti – dėl sveikatos, treti perka iš įpročio, tikėdami, kad natūralus medus visada gelbėja nuo ligų. Tačiau būtent čia slypi didžioji problema: ne visas medus, pateikiamas kaip „natūralus“, iš tikrųjų toks yra.
Turgavietėse ir net kai kuriose parduotuvėse galima rasti produktų, kurie tik atrodo kaip medus – skysti, kvepiantys ir saldūs, bet su bitėmis turi tiek pat bendro, kiek limonadas su tikru vaisių gėrimu. Tokiame „meduje“ vietoj natūralaus nektaro gali būti paprastas cukraus sirupas, dažikliai, kvapikliai ir net krakmolas, suteikiantis tirštumo.
Apie tai atvirai pasakoja bitininko draugas, žmogus, kuris šį amatą matė iš arti nuo vaikystės. Jis pateikia keturis labai aiškius ir paprastus požymius, kurie padės atskirti tikrą bičių produktą nuo padirbinio. Ir štai kodėl, pasak jo, pardavėjų kalbos, etiketės ir net pažadai „tiesiai nuo bityno“ neturėtų būti svarbiausias argumentas. Tikrą kokybę parodo jutimai – kvapas, konsistencija, kristalizacija ir skonis.
Toliau – visa šio neformalaus, bet itin vertingo vadovo esmė.
1. Kvapas – pirmasis ir patikimiausias kokybės signalas
Natūralus medus turi būtent tokį aromatą, kurį sunku supainioti su kažkuo sintetiniu. Atidarius stiklainį, jus turi pasiekti subtilus, šiltas kvapas, primenantis vasarą, žolynus, žydinčias pievas.
Aromatas priklauso nuo to, kur bitės rinko nektarą:
- grikių medus kartais turi aštresnę natą,
- liepų – švelnią ir gėlėtą,
- akacijų – itin švarią ir lengvą.
O štai kas kelia įtarimą:
- visiškas kvapo nebuvimas,
- aitrus, per saldus ar dirbtinis aromatas,
- alkoholinės ar karamelinės natos.
Pastarosios rodo, kad produktas arba perkaitintas, arba sumaišytas su sirupu.
Būtent kvapas dažniausiai išduoda padirbinį greičiau nei bet kas kitas.
2. Konsistencija – medus turi tekėti lėtu, vientisu siūlu
Bitininkai sako: pakanka pakelti šaukštą virš stiklainio ir pamatysite viską. Tikras medus nenubėgs kaip vanduo – jis visada krenta lėtai, vientisa juostele, tarsi mažas šilko siūlas.
Dirbtiniuose mišiniuose dažnai naudojami cukraus sirupai, todėl jie:
- taškosi,
- laša per greitai,
- palieka purslus,
- būna neįprastai skysti.
Vasarą medus gali būti skystesnis, ypač ką tik išsuktas, tačiau jis niekada neturi būti vandeningas. Net pakaitintas tikras medus nepraras savo elastingumo.
Kita vertus, per tirštas, klampus kaip melasas medus taip pat rodo problemą – jis gali būti perkaitintas arba sumaišytas su tirštikliais.
3. Kristalizacija – natūralaus medaus neišvengiamas procesas
Tikras medus visada kristalizuojasi. Tai natūrali, sveika ir labai gera savybė.
Skirtingi medaus tipai kristalizuojasi nevienodai:
- saulėgrąžų ir grikių medus tirštėja greitai,
- liepų – lėčiau,
- akacijų – gali likti skystas kelis mėnesius.
Bet jei vidury žiemos matote vis dar „idealiai skystą“ medų, ypač dideliais kiekiais, verta suklusti. Dažniausiai tai reiškia, kad:
- medus kaitintas aukštoje temperatūroje,
- sumaišytas su sirupu,
- filtruotas taip stipriai, kad prarado natūralius kristalizacijos centrus.
Kristalizacija – pagrindinis tikrumo įrodymas. Vienas seniausių bitininko draugo posakių: „Jei medus nesikristalizuoja, jis slepia daugiau nei turėtų.“
4. Skonis – natūralus medus niekada nėra vien tik saldus
Skonis pasako daugiau nei bet kuris testas.
Užlašinę mažą lašelį ant liežuvio, turėtumėte pajusti šiuos dalykus:
- lengvą šilumą,
- subtilų, neįkyrų saldumą,
- švelnią rūgštelę,
- lengvą žolynų ar gėlių natą.
Natūralus medus turi „gyvą“ skonį: pirmiausia švelnus, paskui sodresnis, o galiausiai – ilgas lengvo saldumo poskonis.
Jei pirmas pojūtis – stipri karamelė, tai ženklas, kad medus kaitintas arba skiedžiamas sirupu.
Jei skonis nyksta akimirksniu, tikėtina, kad prieš jus nėra grynas produktas.
Jei saldumas įkyrus, lipnus, nenatūraliai ryškus — didelė tikimybė, kad tai tiesiog cukraus sirupas, pridengtas rinkodaros frazėmis.
Kodėl dirbtinis medus vis dar plinta?
Paprasta: tikras medus kainuoja. Bitės, aviliai, išlaikymas, gamtos sąlygos — tai darbas, kuris niekada nebūna pigus.
Dirbtinius pakaitalus pagaminti žymiai paprasčiau:
- vanduo + cukrus + citrinos rūgštis,
- kartais dažiklis,
- kartais kvapiklis,
- ir produktas jau paruoštas.
Dėl to rinkoje daug saldžių skysčių, kurie reklamuojami kaip „medus iš patikimo bityno“.
Čia ir slypi esmė: tik bitininko patirtis ir jūsų pačių jutimai leidžia neapsigauti.
Kaip apsisaugoti nuo padirbinių?
Bitininko draugo patarimas paprastas:
„Pasitikėkite ne žodžiais, o savo nosimi, rankomis ir liežuviu.“
Ir jis siūlo tokią taktiką:
- Visada įvertinkite kvapą.
- Patikrinkite, kaip medus teka nuo šaukšto.
- Pažiūrėkite, ar medus kristalizuotas, ypač žiemą.
- Paragaukite labai mažą kiekį.
Šie keturi žingsniai užtrunka ne ilgiau nei minutę, bet sutaupo ne tik pinigus, bet ir nusivylimą.
Natūralus medus – ne tik skanesnis, bet ir vertingesnis
Tikras medus turi fermentų, mikroelementų ir natūralių medžiagų, kurios atsiranda tik bitėms perdirbus nektarą.
Kaitintas arba dirbtinis medus šių savybių neturi.
Tad renkantis vertingą produktą, šie požymiai — ne šiaip taisyklės, o būdas apsaugoti sveikatą.
Pabaigai
Keturi paprasti požymiai — kvapas, tekstūra, kristalizacija ir skonis — gali iš esmės pakeisti jūsų požiūrį į medaus pasirinkimą. Daugiau nereikės tikėti pardavėjo pažadais ar gražiai nupiešta etikete.
Šie patarimai veikia praktiškai visada, nes gamta nesimėto apgaulėmis. Jei medus tikras, jis visada pats apie tai pasakys — tereikia įsiklausyti.
