Europa sprendžia vieną svarbiausių pastarojo dešimtmečio klausimų: ar laikytis plano nuo 2035 m. nebeleisti į rinką naujų benzininių ir dyzelinių automobilių, ar šį tikslą atidėti. Kelioms šalims ėmus spausti Briuselį sulėtinti tempą, diskusija įgauna vis daugiau svorio – nuo automobilių kainų ir darbo vietų iki klimato tikslų ir geopolitinių pasekmių.
Šis sprendimas gali pakeisti ne tik tai, ką vairuos europiečiai, bet ir visos automobilių pramonės kryptį artimiausiems dešimtmečiams.
Pramonė jau investavo milijardus – krypties pakeitimas būtų skausmingas
Per pastarąjį dešimtmetį didieji automobilių gamintojai – nuo „Volkswagen“ iki „Stellantis“ – paskyrė milžiniškas sumas elektromobilių gamykloms, baterijų gamybai ir tiekimo grandinėms kurti. 2035 m. terminas buvo jų orientyras, pagal kurį planuoti modeliai, gamybos pajėgumai ir technologijų vystymas.
Jei politinis kursas pasikeistų, pramonė susidurtų su dvigubu iššūkiu:
- reikėtų lėtinti elektrifikacijos tempą,
- bet kartu iš naujo gaivinti vidaus degimo variklių linijas, kurias daug įmonių jau pradėjo uždaryti.
Toks netikrumas brangiai kainuotų tiek gamintojams, tiek darbuotojams – ypač regionuose, kurių ekonomika priklauso nuo automobilių pramonės.
Vartotojai laimėtų trumpalaikį pasirinkimą – bet prarastų ilgalaikę kainų prognozuojamumą
Atidėjus 2035 m. tikslą, pirkėjams rinkoje liktų daugiau pigesnių naujų benzininių ir dyzelinių automobilių. Tai padidintų konkurenciją ir laikinai sumažintų kainas, o elektromobilių įperkamumo problema nebūtų tokia aštri.
Tačiau kartu atsirastų ir neapibrėžtumas:
- gamintojai lėčiau mažintų elektromobilių kainas,
- technologijų plėtra sulėtėtų,
- rinkoje atsirastų ilgiau trunkanti „pereinamoji“ sumaištis, kurioje elektra, hibridai ir degalai konkuruoja nesuderintomis kryptimis.
Vartotojams tai reikštų mažiau aiškumo dėl ateities išlaidų, vertės išsaugojimo ir infrastruktūros.
Klimato tikslai žengtų atgal: transportas – didžiausia taršos dalis
Transporto sektorius sudaro maždaug ketvirtadalį visos ES išmetamųjų teršalų. 2035 m. tikslas yra vienas kertinių žingsnių siekiant klimatui neutralios ekonomikos 2050-aisiais.
Jei šis tikslas būtų atidėtas, pasekmės būtų akivaizdžios:
- lėčiau mažėtų CO₂ emisijos,
- šalims tektų ieškoti kitų būdų kompensuoti taršą,
- energetikos ir transporto transformacija nusikeltų mažiausiai keliems metams.
Kuo ilgiau bus vėluojama, tuo agresyvesni sprendimai bus reikalingi ateityje.
Įkrovimo tinklai gali sulėtėti – o tai paliestų visus
Energetikos sektorius elektromobilių plėtros laukė kaip stimulo modernizuoti tinklus ir plėsti įkrovimo stoteles. Jei elektromobilių augimas taptų lėtesnis, investuotojai gali persigalvoti, o plėtra strigtų.
Tai reikštų:
- lėtesnį įkrovimo tinklų augimą,
- didesnį regioninį netolygumą,
- didesnį neapibrėžtumą dėl ateities elektros poreikio.
Šalys, kurios anksčiau tikėjosi tapti elektromobilių lyderėmis, gali prarasti šią poziciją.
Kinija liktų vienu žingsniu priekyje – o Europa rizikuoja rinkos dalimi
Kinijos gamintojai jau dabar dominuoja pigesnių elektromobilių segmente ir sparčiai didina gamybą. Jei Europa sulėtins savo perėjimą, Kinijos pozicijos dar sustiprės.
Tai gali lemti:
- pigiais elektromobiliais užtvindytą rinką,
- didesnę priklausomybę nuo importo,
- spaudimą vietinėms darbo vietoms ir inovacijoms.
Šiame scenarijuje Europa iš rinkos lyderės gali tapti technologijų importuotoja.
Sintetiniai degalai ir hibridai vėl įgytų reikšmę
Jei 2035 m. tikslas būtų atidėtas, išaugų susidomėjimas alternatyviais sprendimais – sintetiniais degalais, pažangiais hibridais ir kitomis mažesnę taršą užtikrinančiomis technologijomis.
Nors tai galėtų sukurti naujų nišinių rinkų, reikšmingo poveikio pagrindinei automobilių rinkai jos greičiausiai neturėtų:
sintetiniai degalai tebėra brangūs, o hibridai – tik laikinas tarpinis variantas.
Europa – ties istorinio sprendimo riba
Sprendimas dėl 2035-ųjų tikslo yra kur kas daugiau nei techninis reglamentas. Tai – klausimas apie šalies ir regiono konkurencingumą, darbo vietas, klimatą ir technologinę ateitį.
Jei Europa liks prie savo plano, ji išlaikys vieningą kryptį ir spartins perėjimą prie švaresnio transporto. Jei nuspręs sulėtinti tempą, automobilių rinka galėtų keistis iš pagrindų – o pasekmes jaus ne tik gamintojai, bet ir kiekvienas vairuotojas.
