Danija žengė žingsnį, kurio daug šalių kol kas tik svarsto – nuo 2026 m. vaikams ir paaugliams iki 15 metų bus draudžiama naudotis socialiniais tinklais be tėvų leidimo. Tai pirmasis tokio masto sprendimas Šiaurės Europoje, tiesiogiai nukreiptas į tai, kaip socialinės platformos veikia vaikų psichinę sveikatą, elgesį ir savivoką. Norvegijoje ši žinia sukėlė tikrą diskusijų bangą – ar ir jie turėtų imtis panašių ribojimų?
Kodėl Danija įveda tokį draudimą?
Sprendimas – Danijos vyriausybės, konservatorių ir radikalų partijos susitarimo rezultatas. Jo esmė paprasta: be aiškaus tėvų sutikimo vaikai iki 15 metų negalės susikurti paskyrų tokiose platformose kaip „TikTok“, „Instagram“, „Snapchat“ ar kiti populiarūs socialiniai tinklai.
Tėvai vis dar galės suteikti leidimą vaikui nuo 13 metų, tačiau numatyta, kad nauji ribojimai turėtų sumažinti:
- psichologinį spaudimą ir nuolatinį palyginimą
- priklausomybę nuo socialinių tinklų
- kontaktą su žalingu turiniu
- anoniminį ir algoritmais stiprinamą patyčių bei dezinformacijos srautą
Tam bus naudojami amžiaus patvirtinimo mechanizmai, kuriuos leidžia taikyti ES skaitmeninių paslaugų aktas. Tai reiškia, kad socialinės platformos turės įdiegti realius vartotojų amžiaus tikrinimo metodus – šiuo metu daugelis jų yra formalūs ir lengvai apeinami.
Politiniai nesutarimai: ar Danijos planas nėra per silpnas?
Nors sprendimas pristatomas kaip didelė vaikų apsaugos reforma, Danijos politinėje erdvėje vieningos nuomonės nėra.
Kairiosios partijos nesutiko prisijungti prie susitarimo – jų teigimu, jis pernelyg švelnus ir realiai palieka galimybę 13-mečiams naudotis socialiniais tinklais. Kritikai taip pat klausia, kaip bus kontroliuojama tėvų suteikta prieiga ir ar įmanoma užtikrinti, kad amžiaus tikrinimo sistema būtų veiksminga, o ne tik formalumas.
Vis dėlto Danija tampa viena pirmųjų ES valstybių, kuri oficialiai įveda tokio tipo draudimą ir pritraukia visos Europos dėmesį.
Ką tokia reforma reikštų Norvegijai?
Norvegija jau ne vienerius metus diskutuoja apie vaikų naudojimąsi socialiniais tinklais. 2024 m. Norvegijos žiniasklaidos tarnyba rekomendavo, kad vaikai iki 13 metų apskritai nesinaudotų šiomis platformomis, tačiau įstatymų projektų dėl amžiaus ribų kol kas nėra.
Danijos sprendimas gali tapti lūžio tašku.
- Norvegijos tėvų organizacijos jau ragina politikus griežtinti ribojimus.
- Tyrėjai pabrėžia, kad socialinių tinklų poveikis vaikų psichinei sveikatai stipriai išaugęs.
- EEE susitarimas reiškia, kad Norvegija perima tas pačias skaitmenines taisykles kaip ES – tad Danijos amžiaus tikrinimo modelis gali būti precedentinis.
Politikai kol kas atsargūs, tačiau visuomenės spaudimas auga.
Didesnė problema – algoritmai, ne tik amžius
Tiek Danijoje, tiek Norvegijoje diskusija nebesisuka vien aplink tai, „kada vaikas gali naudotis telefonu“. Dauguma ekspertų pabrėžia kitą esminę problemą: socialinių tinklų algoritmai, kurie specialiai kuria priklausomybę ir stiprina emocinį spaudimą.
Tai apima:
- dopamino ciklus, skatinančius nuolatinį slinkimą
- rizikingų iššūkių populiarinimą („challenge“ kultūrą)
- padidintą patyčių, kūno kulto ir dezinformacijos sklaidą
- miego ir dėmesio sutrikimus
Todėl dalis Danijos politikų norėjo dar griežtesnių priemonių – pavyzdžiui, apriboti algoritmų veikimą nepilnamečiams arba įvesti atskiras vaikų versijas, kurios neveikia kaip priklausomybės formuojantys produktai.
Ar nauja era jau prasideda?
Viena jau aišku: Danija tapo šalimi, kuri pirmoji Šiaurės regione nubrėžė naują skaitmeninę ribą. Ji įveda taisykles, kurios iki šiol buvo laikomos neįmanomomis arba per radikaliomis.
Įstatymas įsigalios 2026 m., ir jo pasekmes stebės visas regionas.
Norvegija gali pasekti šiuo pavyzdžiu, nes:
- diskusijos dėl vaikų saugumo internete yra itin aktyvios
- visuomenė reikalauja griežtesnių ribų
- ES ir EEE technologiniai standartai skatina valstybes derinti taisykles
Tačiau kol kas aiškaus politinio plano nėra – tik auganti įtampa ir klausimas, ar socialiniai tinklai išliks laisva vaikų erdve, ar bus reguliuojami taip pat griežtai kaip alkoholis, tabakas ar lošimai.
Vienas dalykas neabejotinas – Baltijos ir Šiaurės šalyse prasideda naujas pokalbis apie tai, kaip apsaugoti vaikus skaitmeninėje erdvėje, kuri iki šiol veikė be realių ribų.
