Kai ryte atsukate čiaupą ir tikitės malonaus garuojančio dušo, bet pasitinka drungnas vanduo su metalo prieskoniu – tai ne atsitiktinumas. Kaip ir tas keistas dunksėjimas naktį, kai karšto vandens bakas ima vibruoti taip, lyg kažkas jame bandytų ištrūkti. Visi šie ženklai byloja apie vieną dalyką: šildytuvas užneštas kalkėmis, o jo būklė sparčiai blogėja.
Laiku atliktas praplovimas – paprasta, vos pusvalandį trunkanti procedūra – gali akivaizdžiai pratęsti prietaiso tarnavimo laiką, sutaupyti energijos ir apsaugoti namus nuo brangių, o kartais ir pavojingų gedimų.
Kodėl bakas kaupiasi nuosėdas?
Vandentiekio vanduo, ypač kietas, į jūsų namus atkeliauja prisotintas mineralų – kalcio, magnio, geležies. Kaitinant vandenį šie mineralai kristalizuojasi bako dugne ir susidaro sluoksnis, panašus į smėlį puodo apačioje. Kuo storesnis sluoksnis, tuo labiau šildymo elementas priverstas dirbti „per jėgą“.
Tai reiškia dvi problemas iš karto: energijos sąnaudos išauga iki trečdalio, o pats prietaisas nuolat perkaista. Nuosėdos ardo metalą, spartina koroziją, kaupiasi aplink kaitinimo elementus ir galiausiai grasina pradėti ledinius siurprizus dušo viduryje – arba sukelti rimtą gedimą.
Reguliarus praplovimas pašalina kalkes ir atstato šildytuvo efektyvumą.
Kokie simptomai rodo, kad laikas veikti?
Prietaisas visada signalizuoja. Tik klausimas, ar išgirstate.
- Garsas. Jei girdite gurguliavimą, barškėjimą, spragsėjimą – tai virš nuosėdų burbuliuojantis vanduo.
- Vanduo. Drumstumas, rusvas atspalvis ar smėlio grūdeliai – aiškus ženklas, kad dugne verda mineralų mišinys.
- Lėtas įšilimas. Jei vanduo įkaista lėčiau, greitai išsenka arba temperatūra nuolat šokinėja, kaitinimo elementas dirba per kliūtį.
- Kvapas. Metalo ar pelėsio dvelksmas reiškia, kad nuosėdose jau apsigyveno bakterijos.
Kiekvienas iš šių simptomų – priežastis nedelsiant išplauti šildytuvą.
Kaip dažnai praplaukite karšto vandens šildytuvą?
- Jei jūsų namuose vanduo vidutinio kietumo, pakanka vieno karto per metus.
- Turint kietą vandenį ar didelę šeimą, šį procesą reikėtų kartoti kas 6 mėnesius.
- Dujiniai šildytuvai kalkėmis apauga dar greičiau, todėl juos prižiūrėti būtina dažniau.
- Vietovėse, kur vanduo ypač mineralizuotas, rekomenduojamas intervalas – kas 4 mėnesiai.
Tai tarsi dantų higiena: reguliarumas apsaugo nuo skausmingų netikėtumų.
Kaip saugiai išplauti karšto vandens šildytuvą?
- Pirmiausia išjunkite maitinimą – saugiklyje arba dujų valdiklyje.
- Uždarykite vandens tiekimą.
- Prijunkite sodo žarną prie drenažo vožtuvo ir nukreipkite galą į kanalizaciją ar lauką.
- Atsukite karšto vandens čiaupą namuose – tai padės išleisti orą ir stabilizuoti slėgį.
- Atidarykite drenažo vožtuvą ir leiskite bakui ištuštėti. Ištekantis vanduo bus tamsus, drumstas, su nuosėdomis.
- Trumpai įleiskite šviežio vandens, kad per žarną išplautumėte likusias kalkes.
- Uždarykite vožtuvą, pripildykite baką, tik tada vėl prijunkite maitinimą.
Viskas – vos 30–40 minučių ir įrenginys dirbs kelis kartus efektyviau.
Jei turite seną šildytuvą ar dvejojate dėl drenažo vožtuvo būklės, patartina kreiptis į specialistą – geriau vienas vizitas, nei vėliau brangus remonto maratonas.
Kuo tai naudinga jums?
- Sutaupysite iki trečdalio energijos – tiek mažėja nuleisto bako sąnaudos.
- Karštas vanduo grįžta į normalų režimą: jis skaidrus, bekvapis ir stabilios temperatūros.
- Prietaiso tarnavimo laikas pailgėja metais – gerai prižiūrimas bakas veikia iki 15 metų ir ilgiau.
- Nebebus staigių gedimų, nuotėkių ar perkaistų elementų.
- Ir svarbiausia – ramybė. Jūsų namų šildymo sistema veikia taip, kaip turi veikti.
Karšto vandens šildytuvas – tylus kasdienybės herojus, kol nepradeda signalizuoti, kad jam reikia dėmesio. Jei jūsų bakas jau kalba gurguliavimu, drumstu vandeniu ar kintančia temperatūra, geriausias laikas veikti yra dabar.
