Kai kalba pasisuka apie šunį lovoje, nuomonės skyla į dvi stovyklas. Vieni nevaržomai džiaugiasi šiltu keturkoju šalia, kiti net neįsivaizduoja, kad gyvūnas galėtų gulėti ant jų pagalvės. Dalis šeimininkų pasakoja apie komiškas situacijas – šuo užima lovos vidurį, urzgia, kai partneris bando atsigulti, arba naktį užlipa ant galvos. Kiti tvirtina, kad šuns kvėpavimas šalia lygiai taip pat ramina, kaip baltasis triukšmas.
Vis dėlto klausimas – ar šuo turėtų miegoti lovoje? – nėra toks paprastas. Tai nėra dresūros taisyklė ar psichologinis draudimas. Tai buities sprendimas, kuris turėtų atsižvelgti į šuns sveikatą, elgesį, šeimininko poreikius ir visos šeimos gerovę.
Svarbiausia – suprasti situacijas, kai miegas kartu yra puiki patirtis, ir tas, kai jis gali tapti problema (laikina ar ilgalaike).
Ar miegoti kartu su šunimi apskritai naudinga?
Daugybė tyrimų rodo, kad šuo gali teigiamai veikti žmogaus savijautą:
- sumažinti streso lygį,
- padėti greičiau užmigti dėl ritmingo kvėpavimo,
- sukurti saugumo jausmą, ypač gyvenant vienam,
- stabilizuoti širdies ritmą.
Šunims miegas šalia šeimininko taip pat suteikia komfortą ir ryšio jausmą. Todėl pats sprendimas nėra nei geras, nei blogas – jis teisingas tiek laiko, kiek tinka abiem pusėms.
Tačiau yra septynios aiškiai išskiriamos situacijos, kai geriau rinktis atskiras vietas.
7 situacijos, kai šuo neturėtų miegoti lovoje
1. Šeimininkas nenori šuns lovoje (ir tai jaučia šuo)
Jei lova jums yra vienintelė vieta atsigauti, atsipalaiduoti ar pabūti sau – tai visiškai pakankama priežastis riboti šuns patekimą.
Daug žmonių patiria kaltės jausmą, tačiau šuniui svarbiausia – jūsų aiškumas. Jei draudžiate su dvejone, šuo jaučia konfliktą. Jei draudžiate ramiai ir nuosekliai, ribos tampa natūralios.
Sprendimas:
suteikite patogų guolį šalia lovos – šuo jausis šalia, bet ne jūsų erdvėje.
2. Šuo turi sveikatos problemų: šlapimo nelaikymas, kastracijos pasekmės, virškinimo bėdos
Šios problemos nėra šuns kaltė, tačiau jos gali pakenkti jūsų miego kokybei ir namų higienai:
– šlapi žymėjimai ant čiužinio,
– nemalonūs kvapai,
– dažnas skalbimas,
– naktiniai prabudimai.
Daug šeimininkų bijo priimti sprendimą dėl atskyrimo, tačiau tokiose situacijose būtina galvoti praktiškai.
Sprendimas:
kol gydoma priežastis, naudoti:
– apsauginius užtiesalus,
– šunų sauskelnes,
– gulėjimą atskiroje lovoje.
Tai nėra bausmė – tai komforto atkūrimas visiems.
3. Šuo užaugo daug didesnis, nei tikėtasi
Prieglaudos šuniukai dažnai būna „siurprizai“: iš mažo pūkuoto kamuoliuko išauga į solidų, 40–50 kg svorio augintinį.
Ant dvigulės lovos tai sukuria realų erdvės konfliktą: šuo miega įsitaisęs per vidurį, o šeimininkas – ant lovos kraštelio.
Svarbu:
šunį pripratinti miegoti lovoje yra daug lengviau, nei vėliau atpratinti.
Jei abejojate dėl būsimų šuns gabaritų – laukite, kol jis užaugs, ir tik tada priimkite sprendimą.
4. Šuo nenori miegoti lovoje – ir tai normalu
Ne visi šunys trokšta glaustis:
– storakailiams per karšta,
– jautriems – per daug judesio,
– savarankiškiems – tiesiog geriau miegoti ramiai savo vietoje.
Kai kurie šunys naktį kelis kartus keičia vietą – lova jiems tiesiog netinka. Jei šuo nenori lipti, tai nereiškia, kad jis jus „mažiau myli“. Tai tiesiog jo komfortas.
5. Šuniukas dar mokomas atlikti reikalus lauke
Tai labiausiai varginantis laikotarpis: maži šuniukai šlapinasi dažnai, naktį keliasi 2–3 kartus, o šuolis nuo lovos jiems neretai kelia stresą.
Rezultatas – „netyčiukai“ ant:
– antklodės,
– pagalvės,
– lovatiesės.
Norint išvengti nuolatinio skalbimo ir nesėkmių, geriausia apriboti šuniuko erdvę naktimis.
Sprendimas:
voljeras arba kruopščiai įrengta miego vieta su galimybe signalizuoti apie poreikį.
6. Šuo rodo agresiją lovoje
Tai vienintelė kategoriškai griežta taisyklė.
Jeigu šuo:
– urzgia,
– gina lovą,
– puola artėjantį partnerį,
– saugo šeimininką nuo kitų žmonių ar gyvūnų –
situacija gali tapti pavojinga.
Lova tampa resursu, ir šuo pradeda jį saugoti. Šis elgesys greitai įsitvirtina ir intensyvėja.
Sprendimas:
šunį laikinai nuimti nuo lovos ir pradėti profesionalią elgesio korekciją.
7. Šuo yra pernelyg atkaklus ir reikalauja dėmesio
Kai kurie šunys – ypač aviganiai, terjerai ir energingi mišrūnai – išmoko:
– draskyti šeimininko rankas,
– loti tiesiai į veidą,
– reikalauti žaidimo vidurnaktį,
– prašyti dėmesio įkyriu būdu.
Kol vyksta elgesio mokymas, lova neturėtų būti prieinama „pagal pareikalavimą“.
Šuo turi ją užsitarnauti ramybe ir mandagumu.
Išvada: lova – ne taisyklė, o pasirinkimas
Nėra vieno teisingo atsakymo. Šeimininko poreikiai, šuns sveikata ir namų dinamika lemia viską.
Miegoti kartu galima, jei:
✔ miegas ramus,
✔ nėra agresijos,
✔ nėra higienos iššūkių,
✔ tai teikia džiaugsmo abiem.
Tačiau yra septynios situacijos, kai atskiri miego režimai – sveikesnis ir saugesnis sprendimas.
Svarbiausia – klausyti savęs, suprasti šunį ir priimti realistišką sprendimą be kaltės jausmo.
Jei visiems gera – tai yra teisinga. Jei bent vienam bloga – metas riboms.
