Auksas jau tūkstantmečius laikomas turto, galios ir stabilumo simboliu. Tačiau nors šis metalas yra vienas labiausiai geidžiamų pasaulyje, jo tiekimas iš Žemės gelmių – stebėtinai ribotas. Naujausi Pasaulio aukso tarybos ir įvairių geologijos tarnybų duomenys rodo, kad net ir pasitelkus pažangiausias technologijas, pasaulio aukso gavybos apimtys beveik neauga.
Tik keli kubiniai metrai – visas metų derlius
Šiandien pasaulis kasmet išgauna apie 3000–3200 tonų aukso. Skaičius atrodo įspūdingas, kol nepabandome jį įsivaizduoti praktiškai. Jei visas metų derlius būtų ištirpintas į vieną masę, gautume maždaug 5,5 metro kraštinės kubą. Tai reiškia, kad visas pasaulinis metinis auksas tilptų… vidutinio dydžio svetainėje.
Palyginimui, kasmet iškasama šimtai milijardų tonų geležies rūdos. Auksas yra tikras gamtos retenybė.
Kas valdo pasaulio aukso rinką?
Aukso gavyba vyksta visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, tačiau realiai pasaulio aukso pasiūlą lemia nedaugelis valstybių. Daugiausia jo išgauna:
- Kinija – daugiau nei 10 % pasaulinės gavybos;
- Australija ir Kanada – stabiliai tarp lyderių;
- JAV – vienas didžiausių gamintojų Šiaurės Amerikoje.
Įdomu tai, kad Pietų Afrika, XX a. beveik monopolizavusi pasaulinę rinką, šiandien yra tik vidutinio lygio gamintoja. Tai puikus įrodymas, kaip senka pasaulio telkiniai.
Aukso pikas – nebe teorija, o realybė
Daug mokslininkų kalba apie vadinamąjį „aukso piką“ – momentą, kai žmonija pasiekia didžiausią įmanomą metinę gavybą, po kurios ištekliai tik mažėja.
Priežasčių – kelios:
- Naujų telkinių beveik neatsiranda.
- Esamos kasyklos kasmet gilėja, todėl gavybos kaštai didėja.
- Rūdos koncentracija mažėja: tam, kad gauti kelis gramus aukso, tenka iškasti tonas uolienų.
Jei prieš šimtmetį aukso telkiniai buvo palyginti „paviršiniai“ ir lengvai ekspluatuojami, šiandien įmonės dirba sudėtingose, giliose kasyklose, kur kiekvienas gramas kainuoja daug daugiau energijos, vandens ir cheminių medžiagų.
Kodėl auksas toks brangus? Atsakymas slypi Žemės gelmėse
Auksas išlaiko savo vertę ne tik dėl kultūrinės reikšmės, bet ir dėl fizinio ribotumo. Jo:
- planetoje yra nedaug,
- gavyba sudėtinga ir brangi,
- kasmetinis derlius praktiškai nekinta dešimtmečiais.
Būtent šis gamtos diktuojamas trūkumas ir daro auksą unikaliu metalu pasaulio ekonomikoje. Tie patys 3000 tonų – viso labo vienas didelis aukso kubas – formuoja vieną svarbiausių globalios finansų sistemos atramų.
Atsižvelgiant į tai, kad naujų telkinių aptinkama vis mažiau, o gavyba tampa sudėtingesnė, ekspertai neatmeta, kad ilgainiui auksas tik brangs. Žmogaus technologijos tobulėja, tačiau gamtos ribos – neperžengiamos.
