Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kuriame gyvenimo tempas dažnai vejasi mus pačius, daugybė žmonių ieško paprastų, kasdien pritaikomų būdų, padedančių jaustis geriau. Laimė vis dar suvokiama kaip didelis, tolimas tikslas, kuriam esą reikia ypatingų pastangų. Tačiau psichologai vis dažniau pabrėžia priešingą – mažos, bet sąmoningos akimirkos daro didžiausią pokytį. Remdamasis šiuolaikiniais psichologinių tyrimų duomenimis, „Forbes“ apžvalgininkas Markas Traversas išryškina ypač veiksmingą metodą, kuris reikalauja tik vieno: požiūrio pokyčio.
Viena minutė, galinti iš esmės pakeisti dieną
Metodas paprastas ir visiems prieinamas: kiekvieną dieną bent minutei sustoti ir sąmoningai pripažinti, kad kiekvienas mūsų veiksmas – net ir atrodytų nereikšmingas – yra prasminga mūsų patirties dalis. Tai reiškia, kad kavos pertrauką, naršymą telefone, atidėliotą užduotį ar trumpą poilsį nustojaime laikyti klaida ar silpnumu.
Psichologai paaiškina, kad didžiausią emocinį nuovargį sukelia ne pats veiksmas, o kaltė, kurią jam priskiriame. Vidinis kritikas, kartojantis „turėjai daryti daugiau“, „vėl švaistai laiką“, yra nuolatinis įtampos šaltinis.
Siūlomas įprotis ragina kritišką vertinimą pakeisti neutraliu stebėjimu. Užuot vertinę save griežtai, turime priimti mintį, kad kiekvienas mūsų sprendimas atspindi realų poreikį – poilsio, dėmesio nukreipimo, kūrybos ar tiesiog pauzės.
Kas vyksta, kai liaujamės save graužti?
Požiūrio pokytis, nors ir skamba kukliai, psichologams aiškiai matomas per daugelį tyrimų. Žmonės, kurie kasdien skiria akimirką sąmoningam savęs priėmimui, pastebi:
- mažesnį streso lygį;
- didesnę savivertę;
- geresnį dėmesio valdymą;
- aiškesnį ryšį su savo poreikiais ir norais.
Dėl šios priežasties net maži „neproduktyvūs“ veiksmai įgauna visai kitą prasmę. Penkios minutės su mėgstamu gėrimu – tai ne bėgimas nuo darbo, o atsistatymas. Pusvalandis hobio – ne blaškymasis, o būdas maitinti kūrybiškumą. O net ir naršymas telefone, kai supranti, kad tavęs ištiko nuovargio banga, tampa signalu, kurį verta išgirsti, o ne smerkti.
Laimės raktas – ne siekti tobulybės, o priimti save
Esame daugiasluoksniai žmonės, o ne mašinos, nuolat generuojančios produktyvumą. Priėmus šią tiesą, išnyksta spaudimas būti „visada efektyviu“.
Psichologai pabrėžia, kad šis įprotis – tarsi mažas vidinių pančių atrakinimas. Jis primena, kad turime teisę:
- ilsėtis,
- klysti,
- keisti kryptį,
- leisti sau patirti įvairias emocijas,
- ir svarbiausia – būti žmonėmis.
Tokiu būdu kasdienės akimirkos, kurios anksčiau atrodė bevertės, tampa svarbia mūsų savęs pažinimo ir vidinio augimo kelio dalimi.
Kodėl tai veikia?
Laimė, kaip aiškina psichologai, kyla ne iš kontroliuojamų aplinkybių, o iš mūsų santykio su savimi. Kai išmokstame sau leisti būti netobuliems, atsiranda:
- daugiau ramybės,
- daugiau dėkingumo,
- daugiau autentiškumo,
- daugiau energijos tikriems tikslams.
Tokiu būdu vos viena minutė per dieną tampa „mentaline vitaminų doze“, kuri palaiko visą emocinę sistemą.
Įpročio galia
Pradėti nesunku. Tereikia vienos trumpos akimirkos per dieną, per kurią sau pasakome:
„Kiekvienas mano veiksmas – dalis mano gyvenimo. Aš nesu savo klaidų suma.“
Kai šis požiūris tampa įpročiu, keičiasi ne tik diena – keičiasi visas gyvenimas. Tai paprastas būdas grąžinti sau vidinę laisvę ir paversti kasdienybę lengvesne, atviresne ir laimingesne.
