Skaitmeninės pagalbinės priemonės tapo įprasta vairavimo dalimi: programėlės perspėja apie spūstis, navigacijos sistemos optimizuoja maršrutą, o daugelis vairuotojų mėgsta funkciją, kuri praneša apie greičio matavimo kameras. Tačiau Vokietijoje ši patogi funkcija gali akimirksniu virsti brangia klaida. Įstatymas čia griežtas – vos vienas aktyvus kamerų įspėjimas gali baigtis bauda, taškais registre ir net įrenginio konfiskavimu.
Vokietijoje galioja taisyklė, apie kurią vis dar nežino daugelis vairuotojų
Vokietijos kelių eismo įstatymas (StVO) draudžia naudoti bet kokią techninę priemonę, kuri:
- įspėja apie greičio tikrinimo vietas,
- trikdo matavimų veikimą,
- arba padeda išvengti policijos kontrolės.
Tai reiškia, kad Vokietijoje draudžiama naudoti:
- radarų detektorius,
- lazerinių signalų trukdiklius,
- navigacijos sistemas su įjungta kamerų perspėjimo funkcija,
- programėles, rodančias greičio matavimo vietas realiuoju laiku.
Svarbus niuansas – taisyklė galioja visiems, ne tik vietiniams. Vairuotojai iš kitų šalių, tarp jų ir Lietuvos keliautojai, taip pat gali būti nubausti.
75 eurų bauda ir taškas registre – net jei įrenginį įjungė keleivis
Vokietijos policija turi teisę sustabdžius patikrinti mobilųjį telefoną, navigaciją ar kitą įrenginį. Jei jie pastebi aktyvų greičio kamerų įspėjimą, tai laikoma pažeidimu.
Baudos mechanizmas aiškus:
- 75 eurai – standartinė piniginė bauda,
- 1 baudos taškas – įrašas vairuotojo registre,
- kai kuriais atvejais – įrenginio konfiskavimas.
Praktikoje teismai jau yra patvirtinę, kad keleivis taip pat negali įjungti funkcijos vairuotojo vardu, nes tai vis tiek daro įtaką vairavimo elgsenai. Kitaip tariant: kas bandys apeiti taisykles, labai greitai bus sugautas.
Ar galima turėti įrenginį automobilyje? Taip – bet tik išjungtą
Esminė įstatymo idėja – ne uždrausti technologijas, o uždrausti jų naudojimą. Todėl:
- navigaciją ar programėlę galima turėti,
- bet kamerų pranešimo funkcija privalo būti išjungta.
Būtent dėl to daug vairuotojų patenka į spąstus – ne visi žino, kad kai kurios programėlės automatiškai atnaujina įspėjimus pradėjus kelionę.
Kas vis dar leidžiama: kaip informaciją gauti legaliai
Net ir griežtos taisyklės palieka keletą saugių alternatyvų:
- Eismo pranešimai per radiją – legalūs, nes tai nėra tikslūs realaus laiko signalai.
- Iš anksto patikrintos stacionarių kamerų vietos – taip pat leidžiama, kol informacija nėra nuolat automatiškai atnaujinama kelionės metu.
- Įrenginiai kaip „Ooono“ ir panašūs – galima naudoti tik tada, jei greičio kamerų funkcija yra išjungta.
Kitaip tariant, pagrindinis reikalavimas paprastas: niekas neturi aktyviai perspėti apie artėjančią kontrolę realiuoju laiku.
Kodėl Vokietija tokia griežta?
Šalies kelių saugumo politika remiasi paprasta logika: greičio kontrolės kameros yra prevencinė priemonė, o ne paslėptas būdas rinkti baudas. Vairuotojai turi lėtinti greitį dėl taisyklių, o ne dėl programėlės perspėjimo.
Valdžios institucijos teigia, kad realiuoju laiku veikiantys įspėjimai:
- mažina greičio kontrolės efektą,
- suteikia melagingą saugumo jausmą,
- skatina rizikingą vairavimą tarp kamerų.
Todėl logika primena oro uostų saugumo taisykles: mažiau būdų apeiti sistemą – daugiau žmonių saugumo.
Ką turėtų daryti keliautojai iš Lietuvos?
Jei planuojate kelionę į Vokietiją:
- išjunkite kamerų įspėjimus savo telefone,
- patikrinkite navigacijos nustatymus,
- patikrinkite, ar aktyvūs foniniai pranešimai,
- o norint saugumo – tiesiog laikykitės greičio.
Taisyklė atrodo griežta, bet jos laikytis nesunku. Didžiausia rizika – ne nežinojimas, o rutina: daug kas pamiršta, kad funkcijos įsijungia automatiškai.
Galutinis patarimas paprastas: keliaudami per Vokietiją, įsivaizduokite, kad automobilis yra „skaitmeninė tylos zona“. Mažiau įspėjimų – mažiau rūpesčių, o greičio apribojimai galų gale apsaugo nuo kur kas brangesnių problemų nei 75 eurų bauda.
