Danija dar kartą parodė, kad klimato politika gali būti ne tik ambicinga, bet ir pragmatiška. 2025 m. Klimato kaitos efektyvumo indekse (CCPI) šalis užima aukščiausią realią vietą pasaulyje – ketvirtą, nors pirmos trys tradiciškai paliekamos tuščios, nes nė viena valstybė neatitinka „labai aukštų“ tikslų.
Tai reiškia paprastą dalyką: šiandien Danija yra žaliausias žaidėjas visame reitinge, apimančiame 63 valstybes ir ES kaip visumą – o kartu ir daugiau nei 90 proc. pasaulio išmetamųjų teršalų.
Norvegija atsidūrė 11-oje vietoje, Švedija nuslydo į 13-ą, o visa ES šiemet krinta žemyn.
Danijos sėkmė: ne teorija, o praktika
CCPI ekspertai duoda Danijai aukštus balus už energetiką, politiką ir mažėjantį išmetamą CO₂ kiekį. Kelios sritys išsiskiria ypač ryškiai.
Pirmiausia – vėjo energetika jūroje. Šiaurės ir Baltijos jūrose Danija vykdo milžinišką plėtrą, kuriai vargiai rasi analogų. Tokios elektrinės ne tik mažina emisijas, bet ir stabilizuoja elektros kainas, nes nebereikia priklausyti nuo tarptautinių dujų ar naftos kainų šuolių.
Antra – šilumos siurblių bumas. Ataskaitoje Danija net įvardijama kaip pozityvus pavyzdys. Namuose sparčiai nyksta dujų katilai, o juos keičia siurbliai, kurie surenka šilumą iš aplinkos ir ženkliai mažina energijos poreikį.
Trečia – elektromobilių sėkmė. Didėjantis E.V. skaičius padeda Danijai judėti link ambicingo tikslo iki 2030 m. sumažinti emisijas 70 %.
Galiausiai – aktyvi tarptautinė politika. Danija yra viena iš „Beyond Oil and Gas Alliance“ lyderių – koalicijos, kviečiančios šalis planuotai ir nuosekliai trauktis iš iškastinių išteklių ekonomikos.
Ką tai reiškia paprastam danui?
Ši aukšta pozicija nėra tik politinė trofėjų lentyna. Danijos klimato kryptis turi realią kasdienę naudą:
- ekologinis elektros tinklas mažina priklausomybę nuo pasaulinių krizių;
- šilumos siurbliai mažina sąskaitas ir keičia daugiabučių šildymo sistemą;
- elektromobiliai tampa natūraliu pasirinkimu, o ne išimtimi;
- vėjo energetika ilgainiui žada pigesnę energiją visai šaliai.
Kai kitos šalys dar diskutuoja, Danija jau pastatė politinius ir technologinius pamatus ateities infrastruktūrai.
O tuo metu ES – žemyn
Visas Europos Sąjungos rezultatas nukrito į 20 vietą. Nors danai, liuksemburgiečiai ir kelios kitos valstybės tempia vidurkį aukštyn, dauguma šalių vangiai vykdo savo strategijas.
ES nei viena šalis nėra tarp pačių blogiausių, tačiau bendra kryptis rodo problemą: planai egzistuoja, o įgyvendinimas stringa.
Tuo metu Danija, būdama 5,8 mln. gyventojų valstybė, ne savo dydžiui, o veiksmams dėka tampa klimato lyderyste užsiimančiu regiono „varikliu“.
Lietuva – 9 vietoje
Lietuva pagal CCPI užima 9 vietą, pakilusi devyniomis vietomis ir atsidūrusi tarp geriausiai pasirodžiusių šalių. Ji gauna aukštą įvertinimą pagal ŠESD išmetimą, atsinaujinančiąją energiją ir energijos naudojimą, o vidutinį – pagal klimato politiką.
2024 m. spalio mėn. Lietuvos vyriausybė patvirtino atnaujintą galutinę Nacionalinio energetikos ir klimato kaitos plano (NEKSVP) 2021–2030 m. versiją. Atsižvelgiant į ES tikslus ir reikalavimus valstybėms narėms, plane išdėstytos planuojamos priemonės iki 2030 m. Ji yra viena iš nedaugelio valstybių narių, kurių nacionaliniai atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo tikslai yra ambicingesni nei nustatyti ES teisės aktuose.
Pasaulio gale – naftos milžinės
CCPI reitinge apačioje viskas pažįstama:
- Jungtinės Valstijos,
- Rusija,
- Iranas,
- Saudo Arabija.
Tai šalys, kuriose iškastinis kuras tebėra ekonominio modelio pamatas ir kuriose klimato politika juda lėtai ar net pasyviai.
Danija ne šiaip pirmauja – ji rodo kryptį
Kai klimato diskusijos pasaulyje dažnai įstringa ideologinėje sumaištyje, Danijos pavyzdys paprastas: investicijos į žalią energetiką, aiški politika ir nuoseklus tempas leidžia pasiekti rezultatų, kurie paveikia visus – nuo namų ūkių iki pramonės.
Tokia lyderystė svarbi ne tik aplinkosaugai. Ji formuoja naujas rinkas, pritraukia investicijas ir kuria energetinį saugumą – žodžiu, naudą, kuri ilgainiui tampa ir ekonomine, ir strategine.
Tai geras priminimas, kaip daug lemia kryptingumas ir kantrybė. Kai kitos šalys dar ginčijasi, kas atsakingas už pokyčius, Danija jau įgyvendina sprendimus, kurie veiks dešimtmečius.
Visa statistika:
