Skaitmeninis gyvenimas šiandien tapo toks įprastas, kad retai susimąstome, kiek informacijos apie save kasdien paliekame internete. Socialiniai tinklai, forumai, pirkimo istorijos, komentarai, nuotraukos – visa tai formuoja vadinamąjį skaitmeninį pėdsaką. Kuo jis didesnis, tuo paprasčiau tampa tiems, kurie ieško aukų.
Sukčiams ši informacija yra tikras lobynas. Net jei atrodo, kad dalijatės visai nekaltomis smulkmenomis, jos gali padėti nusikaltėliams sudėlioti jūsų gyvenimo dėlionę: kas jums patinka, ko bijote, kur lankotės, kiek uždirbate, kada būnate namuose, kokius įrenginius naudojate ar net kokius slaptažodžius renkatės.
Kaip sukčiai išnarsto jūsų internetinius profilius?
Sukčiai nenaudoja magijos – jiems pakanka viešai matomų užuominų.
1. Socialinių tinklų analizė.
Vieši profiliai leidžia lengvai matyti: nuotraukas, šeimos sudėtį, gimtadienio datas, darbovietę, pomėgius, gyvenimo ritmą. Visa tai padeda „pritaikyti“ apgaulę būtent jums.
2. Komentarai ir forumų įrašai.
Žmonės dažnai dalijasi daugiau, nei patys supranta: pykčio komentaruose, temose apie sveikatą, finansus ar kasdienes problemas. Sukčiui tai – kryptingi signalai.
3. Pakartotiniai slaptažodžiai.
Dalis vartotojų naudoja tą pačią frazę kelioms svetainėms. Jei viena platforma nuteka – kitos tampa lengvu grobiu.
4. Vieši paieškos duomenys.
Naršymo istorija, cookies ir talpyklos informacija gali atskleisti naudojamus bankus, mokėjimo sistemas, net apsipirkinėjimo įpročius, jei naršoma neapsaugotai.
Kodėl skaitmeninis pėdsakas tapo tokia didele rizika?
Kiekvienas duomenų nutekėjimas – tai plyšys sienoje. Sukčiai surenka gabaliukus ir pritaiko savo atakas individualiai.
Pavyzdžiui:
- Jūsų profilyje matyti šuns vardas? Puiku – daug žmonių jį naudoja slaptažodžiams.
- Pasidalijote gimtadieniu? Sveikiname – turite vieną dažniausiai naudojamų saugos klausimų atsakymą.
- Pažymite kelionės datas? Jums skrendant į užsienį, jūsų vardu gali būti bandoma imituoti skubią „pinigų bėdos“ situaciją.
- Skelbiate savo vaikų vardus? Tai suteikia argumentų apgaulingiems žinutėms ir telefoniniams skambučiams.
Nusikalstamas tikslas paprastas: įsilaužti į paskyras, pasinaudoti finansiniais duomenimis, pavogti tapatybę arba įtraukti į finansines aferas.
Kaip apsisaugoti? Paprasti, bet veiksmingi žingsniai
Ribokite viešai prieinamą informaciją.
Kuo mažiau duomenų matoma viešame profilyje, tuo sunkiau sukčiams.
Naikinkite senus, nebenaudojamus profilius.
Forumai, senos žinučių programėlės, pamiršti paskyrų likučiai – tai atviri vartai į jūsų duomenis.
Reguliariai išvalykite naršyklės istoriją ir talpyklą.
Ypač jei naudojate viešus įrenginius.
Nenaudokite tų pačių slaptažodžių.
Slaptažodžių tvarkyklė padeda sukurti ir saugoti unikalius, stiprius slaptažodžius, kurių patiems nereikia įsiminti.
Įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą.
Net jei slaptažodis nutekės, papildomas apsaugos kodas sukčiams užtrenks duris.
Inkognito režimas – ne visagalis, bet apsaugo nuo vietinio naršymo istorijos kaupimo.
Skaitmeninė higiena – ne prabanga, o būtinybė
Šiandien interneto vartotojai turi dvi tikroves: fizinę ir skaitmeninę. Pastarojoje paliktos smulkmenos gali būti panaudotos prieš juos taip pat realiai, kaip pavogti dokumentai iš rankinės.
Reguliariai prižiūrimas skaitmeninis pėdsakas sumažina riziką tapti sukčių taikiniu ir padeda išlaikyti kontrolę. O kontrolė internete – tai saugumas, ramybė ir mažiau galimybių nusikaltėliams jus pastebėti.
Savo duomenų tvarkymas šiandien yra toks pat svarbus, kaip durų užrakinimas išvykstant iš namų.
