Nueinate į kavinę, o ten visi staliukai užimti, ir ne kavos gurmanų, o žmonių su nešiojamais kompiuteriais. Vieni susirašinėja darbo pokalbiais, kiti veda nuotolines konferencijas, o dar kiti – tiesiog mėgina dirbti naujoje „biuro lokacijoje“. Toks reiškinys vis dažniau matomas ir Lietuvoje, nes nuotolinis darbas paliko pėdsaką daugumos gyvenime.
Ši tendencija neišvengiamai persikėlė ir į socialinius tinklus, kuriuose užvirė diskusijos, kieno rankose iš tiesų turėtų būti kavinės staliukai – klientų, užsukusių kavos ir minkšto pyragėlio, ar tų, kurie atėjo čia dirbti valandų valandas.
Žmonės pasidalijo savo pykčiu ir nuomone
Diskusijoje platformoje „Threads“ vartotojai neslėpė pasipiktinimo. Viena komentatorė Diana kandžiai pastebėjo:
„Nejaugi šie žmonės namuose neturi elektros?“
Ji pridūrė, kad kavinių virtimas biurais ją tiesiog erzina – viskas užimta, o užsakymai minimalūs.
Kiti komentatoriai taip pat neatsiliko. Vienas žmogus sarkastiškai paklausė:
„Jei namuose nėra elektros, tai ir kavos turbūt nėra? Todėl ir bėga į kavines?“
Kiti dalijosi visiškai priešingomis patirtimis.
Yra ir palaikančių tokį darbą
Edita, kuri anksčiau dirbo savarankiškai, sako suprantanti šį įprotį. Pasak jos, tarp klientų susitikimų būdavo daug laisvų langų, tad kavinė tapdavo geriausia vieta ne tik padirbėti, bet ir pasijausti tarp žmonių.
„Kai dirbau viena, kavinės man suteikdavo šiokį tokį socialinį ryšį. Jos buvo mano mini biuras“, – teigia ji.
Evelina mano, kad tai tiesiog madinga ir šiuo metu laikoma stilingu gyvenimo būdu. Tik gaila kavinių savininkų – staliukas užimtas valandomis, o pajamų iš to mažai.
Ar tai problema, ar natūrali šiuolaikinės kasdienybės dalis?
Kai kurie komentatoriai įsitikinę: jei kavinėje matai daug rozetėmis apstatytų stalų, natūralu tikėtis, kad čia dirbs žmonės. Tai – naujos kartos darbo erdvės.
Tačiau kiti situaciją mato itin kritiškai:
- „Dėl tų, kurie negali sau leisti biuro, kaviniuose nebėra vietos. Kam man pirkti kavą, jei ją tenka gerti stovint?“
- „Kaip jie sugeba dirbti tarp triukšmo, kavos aparatų burzgimo ir nuolatinių pokalbių?“
- „Kaip kavinė gali išgyventi, jei žmogus sėdi visą dieną su vienu puodeliu arbatos ir dar naudoja elektrą?“
Diskutuota ir apie ekstremalesnius sprendimus. Vienas vartotojas paminėjo Azijoje egzistuojančias kavines, kuriose nustatai sau darbo tikslą ir tavęs neišleidžia, kol jo neįvykdai.
Ką ši tendencija sako apie mūsų kasdienybę?
Nuotolinis darbas Lietuvoje tapo norma, o kavinių erdvės – patrauklia alternatyva namų biurui. Tačiau kartu išryškėjo konfliktas tarp dviejų požiūrių:
- kavinių lankytojų, ieškančių vietos ramiai išgerti kavos,
- ir „klajojančių darbuotojų“, kurie naudoja kavines kaip darbo vietą.
Kol kas aiškaus sprendimo nėra. Vieni siūlo įvesti laiko limitus, kiti – specialias zonas dirbantiesiems. Tačiau diskusijos rodo, kad tema visuomenėje gyva ir tikrai nelinkusi nurimti.
Aišku viena: kaip ir daugelyje šiuolaikinių įpročių, raktas yra pagarba – tiek kavinių savininkams, tiek šalia sėdintiems žmonėms. Gyvename laikais, kai kavinė gali būti ir biuras, ir susitikimų vieta, ir poilsio erdvė. Svarbiausia, kad visi joje jaustųsi laukiami.
