JAV įvestos sankcijos „Rosneft“ ir „Lukoil“ – dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms – pradeda kelti įtampą pasaulinėse degalų rinkose. Analitikai neslepia: priemonės, įsigaliojusios lapkričio 22 d. pagal Donald’o Trumpo administracijos sprendimą, gali turėti realių pasekmių ir Lietuvos degalinių kainoms. Degalai jau brangsta JAV, o panaši tendencija, pasak ekspertų, neišvengiamai persikels ir į Europą.
Kodėl JAV dyzelino kainos šoka į viršų?
„Bloomberg“ duomenimis, dyzelino kainos JAV kyla nepaisant to, kad šaliai Rusijos produktų praktiškai nebeimportuojama. Priežastis – rinkas veikiantis neapibrėžtumas ir ženkliai išaugusios naftos perdirbimo maržos. Jos šiuo metu didžiausios nuo 2018 metų.
Ekspertų vertinimu, situacija paaštrėjo dėl dviejų vienu metu veikiančių faktorių:
- griežtesnių JAV apribojimų Rusijos energetikos sektoriui;
- ES nuo sausio taikomų ribojimų Rusijos naftos produktams.
Šios priemonės smarkiai mažina pasaulinį naftos produktų pasiūlos stabilumą ir kelia kainų spaudimą visose degalų grandinėse – nuo žaliavos iki pumpurų.
Sankcijų poveikis gali būti didesnis, nei manome
Rusijos „Rosneft“ pagamina apie 40 proc. visos šalies naftos, o „Lukoil“ – dar apie 15 proc. Šių bendrovių veiklos ribojimas reiškia, kad pasaulinėje rinkoje atsiranda ženkli spraga, kurią greitai kompensuoti neįmanoma.
Dar viena rizika – antrinės sankcijos. Jos gali paliesti įmones Europoje, Azijoje ar Artimuosiuose Rytuose, kurios vis dar bendradarbiauja su Rusijos naftos gigantais. Tokios įmonės potencialiai gali netekti prieigos prie JAV finansų sistemos, draudimo ir logistikos paslaugų. Tai dar labiau išbrangina tiekimo grandinę ir didina galutinę degalų kainą.
Kaimyninėse valstybėse – jau realūs sutrikimai
Sankcijų poveikis Europoje jaučiamas ne tik teoriškai. Kelios šalys pranešė apie konkrečius suvaržymus:
- Suomija sustabdė „Lukoil“ antrinės įmonės „Teboil“ veiklą.
- Irakas pristabdė „West Qurna-2“, vieno didžiausių „Lukoil“ telkinių, eksploataciją ir įšaldė mokėjimus.
- Bulgarija planuoja perimti valstybės kontrolę savo didžiausiame „Lukoil“ naftos perdirbimo komplekse.
- Rumunija ir Nyderlandai kol kas neaiškumo zonoje – vietinės „Lukoil“ struktūros laukia sprendimų dėl veiklos ateities.
- Turkija jau perspėja vartotojus apie dyzelino brangimą dėl draudimo ir logistikos išlaidų augimo.
Visa tai rodo, kad sutrikimai yra realūs, plintantys ir tiesiogiai veikiantys visos Europos degalų rinką.
Ką tai reiškia Baltijos šalims?
„Circle K Latvia“ degalų vadovas Gatis Titovas teigia, kad vairuotojai turėtų ruoštis brangimui. Pasak jo, mažėjantis rusiškų naftos produktų srautas ir didėjančios tiekimo sąnaudos daro įtaką visai mažmeninei rinkai. Esą ne tiek pati Rusijos nafta, kiek rinkos reakcija į jos trūkumą lemia kainų kilimą.
Dyzelinas Lietuvoje ir Latvijoje jau dabar yra vienas brangiausių Baltijos regione, o geopolitinė įtampa gali išprovokuoti naują kainų šuolį. Degalai tradiciškai brangsta žiemą dėl sezoniškumo, tačiau šiemet šią tendenciją papildys ir politiniai veiksniai.
Ar vartotojai turi išeičių?
Prognozuojama, kad reikšmingas kainų sumažėjimas artimiausiu metu mažai tikėtinas, nebent pasaulinėje rinkoje atsirastų naujų tiekimo šaltinių arba būtų sumažintos sankcijos. Analitikai ragina vartotojus stebėti kainas, palyginti skirtingas degalines ir, jei įmanoma, planuoti keliones efektyviau.
Tačiau svarbiausia žinutė išlieka paprasta: degalų rinka netrukus pajus skaudžius globalios politikos padarinius. Ekonominė realybė – tokia pat neišvengiama, kaip ir geopolitinių sprendimų pasekmės.

