Europos Sąjungoje įsigaliojęs Gigabitinės infrastruktūros aktas (Reglamentas (ES) 2024/1309) žymi svarbų lūžį siekiant spartesnio ir pigesnio šviesolaidinių tinklų diegimo. Naujasis teisinis pagrindas įpareigoja valstybes nares šalinti biurokratines kliūtis, užtikrinti efektyvų infrastruktūrų bendradarbiavimą ir sudaryti sąlygas visuotiniam gigabitinio ryšio prieinamumui. Šis reglamentas taikomas tiek privačioms įmonėms, tiek valstybės finansuojamiems projektams.
Kas keičiasi Europos Sąjungoje?
Gigabitinės infrastruktūros aktas siekia sumažinti šviesolaidinių tinklų diegimo išlaidas ir sudaryti gerokai palankesnes sąlygas statytojams bei operatoriams. Naujoji tvarka grindžiama keturiais esminiais principais:
- Naudojimasis jau egzistuojančia infrastruktūra. Operatoriai bus skatinami panaudoti ne tik ryšių, bet ir elektros, dujų, vandens ar nuotekų infrastruktūras.
- Bendra inžinerinių tinklų statyba. Įrengiant bet kokius inžinerinius tinklus, turės būti sudaryta galimybė vienu metu pakloti ir šviesolaidį.
- Mažesnė administracinė našta. Leidimų išdavimas turės vykti sparčiau, o pertekliniai ribojimai – būti naikinami.
- Pastatų parengimas šviesolaidžiui. Visi nauji ar renovuojami pastatai privalės turėti šviesolaidinę infrastruktūrą nuo įvado iki kiekvieno būsto.
Vienas svarbiausių pokyčių – pareiga dalintis infrastruktūra. Viešojo sektoriaus subjektai, valstybės valdomos įmonės ir net pastatų savininkai turės suteikti prieigą prie stogų, bokštų, stiebų, gatvių infrastruktūros ir kitų objektų, tinkamų ryšio įrangai montuoti.
Vartotojams – mažiau rūpesčių ir greitesnis pajungimas
Pastatuose privalomai įrengta šviesolaidinė infrastruktūra leis operatoriams klientus prijungti žymiai greičiau. Nebereikės vedžioti kabelių per butus ar griauti apdailos – ryšio taškai bus prieinami namo prieigose. Tai taip pat supaprastins ir paslaugų teikėjo keitimą.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkė Jūratė Šovienė pabrėžia, kad aktas gali būti būtent ta priemonė, kurios Lietuvai trūko, norint išjudinti stagnuojančius šviesolaidžio diegimo tempus.
Šiuo metu šviesolaidinį ryšį turi apie 62 proc. Lietuvos namų ūkių, o kaimiškose vietovėse – vos 13 proc. Pagal šviesolaidinio ryšio prieinamumą ES Lietuva rikiuojasi 14 vietoje, tačiau regionai vis dar ženkliai atsilieka.
Viena didžiausių praktinių problemų – vietos institucijų ribojimai. Dažnai operatoriams sudėtinga gauti leidimus naudoti stogus, gatvių infrastruktūrą ar viešąsias erdves, nors techninių kliūčių nėra. Ši situacija ypač išryškėja kurortiniuose miestuose, kur sezono metu ryšio pralaidumas tampa nepakankamas.
Reglamentas šiuos barjerus naikina, įpareigodamas institucijas bendradarbiauti ir nedelsiant suteikti prieigą prie valdomos infrastruktūros.
Nacionalinės galimybės: kaip Lietuva gali išnaudoti reglamentą?
Nors ES teisės aktas nustato minimalius standartus, valstybės gali priimti ir papildomas priemones, dar labiau skatinančias tinklų plėtrą. RRT ragina institucijas peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir:
- supaprastinti šviesolaidžio tiesimą kelio apsaugos zonose;
- derinti skirtingų inžinerinių tinklų planavimą ir statybą;
- sudaryti sąlygas infrastruktūrą tiesti kartu su keliais, geležinkeliais ar naujais statiniais.
Toks integruotas požiūris leistų ženkliai sumažinti statybų sąnaudas ir paspartinti šalies skaitmeninę pažangą.
RRT lūkesčiai: proveržis regionuose
Tikimasi, kad Gigabitinės infrastruktūros aktas taps ilgai laukta įkrova regionų ryšio plėtrai. Iki šiol operatoriai neretai vengė investuoti į atokesnes teritorijas dėl didelių kaštų ir sudėtingų procedūrų. Jei naujos taisyklės bus įgyvendintos nuosekliai, regionai gali tapti patrauklesni investicijoms, o gyventojai – greičiau gauti šviesolaidžio ryšį.
Išvada
Įsigaliojęs Gigabitinės infrastruktūros aktas žymi naują etapą ne tik Europos Sąjungai, bet ir Lietuvai. Mažesnės sąnaudos, greitesnės procedūros, privalomas infrastruktūrų dalijimasis ir šviesolaidžiui pritaikyti pastatai gali tapti kertiniu postūmiu, padedančiu Lietuvai išlikti konkurencinga skaitmeninėje ekonomikoje ir užtikrinti tvarų ryšio prieinamumą visose šalies teritorijose.
