Juodasis penktadienis Lietuvoje jau seniai virto ne vienos dienos akcijomis – dabar tai visas savaitgalis, o dažnai net ir visa savaitė viliojančių nuolaidų. Tačiau didėjant pasiūlymų skaičiui, didėja ir rizika patekti į sukčių ar nesąžiningų pardavėjų pinkles.
Nauja ES apklausa atskleidė liūdną tendenciją: daugelis vartotojų vis dar menkai išmano savo teises. Jei Norvegijoje tik vienas iš trijų žino, kad už nepageidautas, neužsakytas prekes mokėti nereikia, Lietuvos situacija statistiškai labai panaši – vartotojai dažnai jaučiasi pasimetę ir nesaugūs, ypač per masinių nuolaidų sezoną.
Ekspertai įspėja: prasidedant kalėdiniam apsipirkimo laikotarpiui, nežinojimas tampa viena pavojingiausių silpnybių.
Vis daugiau problemų, bet mažiau skundų – kodėl?
Pastarąjį dešimtmetį ir Lietuvoje smarkiai išaugo atvejų, kai vartotojai susiduria su nekokybiškomis prekėmis, vėluojančiais užsakymais ar apgaulingomis reklamomis. Tačiau nemaža dalis žmonių niekur nesikreipia.
Dažniausios priežastys:
- nežino, kur ir kaip kreiptis,
- abejoja, ar turi pagrįstą teisę skųstis,
- bijo, kad procesas užtruks per ilgai,
- mano, kad „vis tiek niekas nepasikeis“.
Kai kurie vartotojai tiesiog sumoka sąskaitą už prekę, kurios net neužsakė – vien dėl spaudimo ar baimės ginčytis su įmonėmis.
Skundų nagrinėjimas – kantrybės testas
Lietuvoje vartotojų ginčai sprendžiami Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, o procesas vidutiniškai trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Tai pakankamai ilga procedūra, todėl daugelis žmonių tiesiog nesiima veiksmų. Kai papildomai tenka rinkti dokumentus, laukti atsakymų ar pildyti formas, daugeliui tai atrodo per sudėtinga.
Tyrėjai sako paprastai: kuo sunkiau naudotis sistema, tuo daugiau žmonių lieka be apsaugos.
Juodojo penktadienio spaudimas ir „ypatingų“ pasiūlymų apgaulės
Per išpardavimus Lietuvoje itin dažni tie patys triukai, apie kuriuos kalba ir Skandinavijos ekspertai:
- fiktyvios riboto laiko akcijos, kurios kartojamos nuolat,
- sudėtinga prenumeratų nutraukimo sistema, kai mygtukas „atšaukti“ beveik paslėptas,
- dvigubos kainos, kai „nuolaida“ skelbiama nuo išpūstos pradinės kainos,
- slaptos papildomos įmokos krepšelyje prieš apmokėjimą.
Vienas iš trijų vartotojų pripažįsta, kad bent kartą buvo apgautas arba suklaidintas per nuolaidų sezoną.
Skubėjimas, informacijos perteklius ir viliojantys pasiūlymai sumažina budrumą – o būtent to ir reikia nesąžiningiems prekybininkams.
Pasitikėjimas vartotojų gynėjais mažėja – pavojus didėja
Lietuvoje, kaip ir Norvegijoje, pastebima aiški tendencija: pasitikėjimas vartotojų organizacijomis mažėja. Vis daugiau žmonių jaučiasi palikti vieni su problemomis, todėl nustoja kreiptis pagalbos.
Tačiau priešingai nei visuomenės nuotaikos, institucijų galimybės per pastaruosius metus tik stiprėjo – didėjo baudos, griežtėjo kontrolė, atsirado naujų ES apsaugos priemonių nuo nesąžiningos rinkodaros.
Nepaisant to, jei vartotojai nežino savo teisių, jokia sistema jų neapsaugos nuo impulsyvaus paspaudimo „pirkti“.
Kodėl žinių stoka – didžiausias pavojus?
Tyrėjai sutaria: problema nėra tik kainos ar prekės kokybė – didžiausia rizika yra vartotojų informuotumas.
Kai žmogus nežino, kad:
- už neužsakytas prekes mokėti nereikia,
- galima atsisakyti pirkinio per 14 dienų, jei jis pirktas internetu,
- parduotuvių „galutinis sprendimas“ nėra galutinis,
- akcija turi būti reali, o ne fiktyvi,
tuomet jis tampa lengvu taikiniu.
Juodasis penktadienis tik padidina spaudimą ir emocinį foną, o kartu – ir klaidų tikimybę.
Žinutė prieš apsipirkimo maratoną
Pasak ekspertų, dabar – pats laikas atnaujinti žinias apie savo teises.
Ne tik tam, kad sutaupytumėte, bet ir tam, kad išvengtumėte nemalonių staigmenų, užsakymų, kurių nedarėte, ir „nuolaidų“, kurios iš tikrųjų tėra iliuzija.
Juodojo penktadienio karštligė nėra problema pati savaime – problema prasideda tada, kai leidžiame skubėjimui ir pasiūlymams nuspręsti už mus.
Šiandien atsakymas paprastas: kuo daugiau žinote, tuo sunkiau jus apgauti. Ir būtent to labiausiai bijo tie, kurie nori pasinaudoti pirkėjų pasitikėjimu.
