Žemė nuolat juda, tačiau didžioji dalis šių pokyčių vyksta taip lėtai, kad mūsų akys to nesugeba pastebėti. Vis dėlto mokslininkai patvirtino fenomeną, kuris jau dešimtmečius žadino geologų smalsumą: Afrika tiesiogine prasme skyla į dvi dalis.
Naujas Kylio universiteto tyrimas, išanalizavęs dar 1968–1969 m. surinktus senovinius magnetinius duomenis, kartu su šiuolaikinėmis analizės technologijomis pateikė aiškius įrodymus – Rytų Afrikoje vyksta vienas didžiausių žemyninių pokyčių mūsų planetoje. Ir jis prasidėjo prieš dešimtis milijonų metų.
„Žaibo randas ant žemyno“: kaip skyla Afrika?
Keele universiteto geologas prof. Peteris Stilesas Afrikos skilimą apibūdina taip vaizdingai, kad sunku pamiršti: „Lyg žaibas trenkęs į švarką.“
Ši milžiniška lūžių sistema, vadinama Rytų Afrikos plyšiu, driekiasi nuo Jordanijos iki Mozambiko – daugiau nei 6000 kilometrų ilgio. Vulkaniniai išsiveržimai, seisminė veikla, kylantys nauji kalnai ir grimztančios žemės įdubos – visa tai yra šio lėto ir, atrodytų, begalinio proceso dalys.
Būtent šioje zonoje Afrika pamažu dalijasi į dvi dideles sausumos mases.

Kodėl mokslininkai tik dabar suprato tikrą plyšio mastą?
Į šį reikšmingą proveržį mokslininkus nuvedė senoviniai magnetiniai įrašai – tarsi geologinis „Juodasis dėžutės“ kodas.
Kai Žemės magnetiniai poliai periodiškai apsiverčia, tas apsivertimas palieka įrašą uolienose. Šis įrašas primena brūkšninį kodą, kurį tyrėjai dabar gali „perskaityti“ daug tiksliau nei prieš 50 metų.
Būtent šie magnetiniai „parašai“ tarp Afrikos ir Arabijos atskleidė, kad skilimas vyksta ne šimtmečius, o dešimtis milijonų metų. Jūra čia dar tik gimsta – lėtai, neįtikėtinai tvarkingai ir pagal gamtos dėsnius, kurių mes negalime nei sustabdyti, nei pagreitinti.
Triguba sandūra – vieta, kur gimsta nauji žemynai
Mokslininkų dėmesio centre atsidūrė Afarų regionas – viena įdomiausių vietų Žemėje. Čia susijungia trys didžiuliai plyšiai:
- Pagrindinis Etiopijos plyšys
- Raudonosios jūros plyšys
- Adeno įlankos plyšys
Tai vadinama triguba sandūra. Šioje vietoje žemės pluta taip plonėja ir tempiasi, kad įtrūkimus palaipsniui pildo magma – būtent taip prasideda vandenynų gimimas.
Šiandien Adeno įlanka yra palyginti siauras vandens ruožas tarp Afrikos ir Jemeno, bet būtent jis rodo ateitį: skilimas jau prasidėjo.

Kokia Afrika bus po 5–10 milijonų metų?
Mokslininkai prognozuoja, kad po kelių milijonų metų Afrika taps dviem atskirais žemynais.
Vakarinis žemynas
Čia liks:
Egiptas, Alžyras, Nigerija, Gana, Namibija ir dauguma kitų Afrikos valstybių.
Rytinis žemynas
Jį sudarys:
Somalis, Kenija, Tanzanija, Mozambikas ir didžioji Etiopijos dalis.
Jie bus atskirti naujo vandenyno – dar bevardžio, dar tik gimstančio po mūsų kojomis.
Procesas vyksta lėtai: Rytų Afrikoje žemė skeldėja vidutiniškai 5–16 milimetrų per metus. Tai mažiau nei nago augimo greitis, todėl niekas iš mūsų to niekada nepamatys savo akimis. Tačiau geologai sako aiškiai – tai vyksta, ir vyksta dabar.
Kodėl šis atradimas toks svarbus?
Nauji tyrimo rezultatai, paskelbti Journal of African Earth Sciences, ne tik atgaivino senus duomenis, bet ir suteikė mokslui naujus įrankius sekti, kaip formuojasi vandenynai ir skyla žemynai.
Žemė turi 15 didžiųjų tektoninių plokščių, kurios juda, trankosi, diverguoja ir formuoja kalnus, įlankas bei žemynus. Mes to nematome, bet kiekvienas žemės drebėjimas ar vulkano išsiveržimas primena, kad planeta yra nuolat judanti sistema.
Afrikos skilimas – vienas įspūdingiausių gyvosios planetos procesų, vykstančių šiandien.
Afrika skyla, vandenynas gimsta, o mes esame tik smalsūs stebėtojai didžiulės, tyliai judančios istorijos, kuri truks dar milijonus metų.
Šaltinis: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1464343X25003486
