Ilgalaikės orų prognozės leidžia manyti, kad šių metų šventinis laikotarpis Lietuvoje gali būti gerokai žiemiškesnis, nei įprasta per pastarąjį dešimtmetį. Naujausi meteorologiniai modeliai rodo reikšmingą pokytį: sniego danga, susiformuojanti visoje šalyje dar prieš Kalėdas, šiemet tampa reali.
Baltos Kalėdos – retenybė, kurios pasigenda ir sinoptikai
Sinoptikai primena, kad pastaraisiais metais gruodžio 24-oji Lietuvoje dažniau priminė vėlyvą rudenį nei žiemą: per paskutinius 10 metų sniegingos ir šaltos Kūčios buvo išimtis, o ne taisyklė. Nors vietomis trumpalaikis snygis pasitaikydavo, tvarios sniego dangos daugelyje šalies regionų nebūdavo.
Išimtimi dažniausiai tapdavo tik Aukštaitija ir aukščiau esantys Rytų Lietuvos rajonai, kur sniegas išsilaikydavo ilgiau. Tačiau ir ten Kalėdų rytas ne visuomet būdavo baltas.
Šiemet situacija gali iš esmės keistis.
Ankstyvo gruodžio scenarijus: ramesnis startas, žiemiška kulminacija
Remiantis dabartiniais modeliais, pirmosios gruodžio savaitės Lietuvoje turėtų būti sausesnės ir šiltesnės, galimi trumpi pragiedruliai. Tačiau mėnesio viduryje numatomas ryškesnis žiemiškas lūžis: iš šiaurės galėtų atslinkti stipresnis šaltasis frontas, palankus snygiui.
Modeliai leidžia manyti, kad gruodžio 24-ąją gali iškristi nemažai sniego, o dėl žemesnės temperatūros jis išliktų ir žemumose. Tai reikštų tikrą kalėdinį vaizdą – baltą, tykią ir žiemišką šventę didžiojoje šalies dalyje.
Sausis – pastoviai šaltas, su stipresnėmis šalnomis
Prognozėse matyti, kad šaltesni orai gali tęstis ir po Naujųjų. Naktimis prognozuojama vis stiprėjanti minusinė temperatūra, o dienomis termometrai dažniausiai balansuos ties nuliu ar keliais laipsniais žemiau. Didesnės sniego bangos tikimasi sausio viduryje ar antroje mėnesio pusėje.
Kur tikimybė sulaukti baltų Kalėdų didžiausia?
Tradiciškai didžiausia tikimybė išlieka šiauriniuose ir rytiniuose Lietuvos regionuose:
- Aukštaitijoje (Ignalinos, Zarasų, Utenos apylinkėse),
- Anykščių ir Molėtų rajonuose,
- aplink Švenčionėlius ir Labanoro girią.
Šiose vietovėse, kaip ir kasmet, dėl miškų masyvų ir didesnių aukščių virš jūros lygio sniegas išsilaiko ilgiausiai.
Tačiau šiemet, remiantis dabartiniais modeliais, baltoji danga gali pasiekti ir Vakarų Lietuvą, įskaitant Kauną, Klaipėdą – reiškinys, kuris pastarąjį kartą stabiliau stebėtas prieš daugiau nei dešimtmetį.
