Turbūt kiekvienas bent kartą yra patyręs situaciją, kai išskalbus megztinį ir ištraukus jį iš skalbimo mašinos paaiškėja, kad jis tapo gerokai mažesnis. Atrodo, niekas nepadės, tačiau šis paprastas būdas gali išgelbėti daiktą.
Šeimininkės pasakoja, ką daryti, jei megztinis po skalbimo susitraukė
Vakar minkštas ir jaukus megztinis šiandien net netelpa ant pečių. Vis dėlto neskubėkite jo išmesti ar perdirbti į katės guolį. Įprastas vandenilio peroksidas gali padaryti stebuklą.
Šį preparatą turi beveik kiekvienas. Jis naudojamas įbrėžimams, dedamas į plaukų dažus, tačiau mažai kas žino, kad jis gali ir išgelbėti susitraukusį megztinį. Peroksidas suminkština audinio pluoštus, todėl jie tampa lankstesni ir megztinį vėl galima ištempti iki pradinio dydžio. Daiktas atrodys beveik kaip naujas.
Kaip naudoti vandenilio peroksidą skalbiant
Jums reikės dubenėlio arba nedidelio baseino, šilto vandens (apie 30–35 °C) ir 2–3 šaukštų vandenilio peroksido. Toliau atlikite šiuos žingsnius:
- Įmerkite megztinį į vandenį ir palikite 20–30 minučių.
- Ištraukite ir švelniai nuspauskite vandenį, bet neišgręžkite.
- Paguldykite megztinį ant švaraus rankšluosčio ir išskleiskite natūralioje formoje. Lėtai tempkite kraštus – rankoves, apačią, pečius. Nedarykite to jėga, veikite pamažu, tarsi formuodami tešlą. Jei audinys ima šiek tiek trūkinėti, viskas gerai.
- Džiūvimo metu megztinį retkarčiais apverskite, kad nesideformuotų.
Po kelių valandų megztinis turėtų atgauti įprastą dydį. Jei procesas atliktas teisingai, jis bus ir minkštesnis nei anksčiau. Vandenilio peroksidas švelniai atgaivina spalvą, pašalina pilkumą ir suteikia audiniui žvalumo, tarsi po lengvo balinimo.
Šis būdas tinka daugumai natūralių audinių – vilnai, medvilnei, kašmyrui. Svarbiausia nenaudoti karšto vandens ir netrinti drabužio. O jei megztinis labai brangus ar iš ypač gležnų siūlų, pirmiausia išbandykite būdą nepastebimoje vietoje. Vis dėlto vandenilio peroksidas yra vienas saugiausių priemonių ir paprastai nekenkia.
