Ekspertai, kurie 2008 m. prognozavo finansų krizę, vėl įspėja apie grėsmes pasaulio ekonomikai, rašo „Bild“.
JAV finansų pramonės atstovas ir Volstrito veteranas Gary Schillingas teigia, kad situacija pavojingai primena 2008-uosius: matyti rinkos perkaitimo ženklų, daugėja spekuliacijų, o nacionalinė skola pasiekė rekordines aukštumas.
„Padėtis paini. Nesu tikras, kur link juda finansų rinka, o finansų krizės tikimybė šiuo metu pavojingai didelė“, – sako jis.
Finansų analitikė Meredith Whitney, vadinama „Volstrito orakulu“, mano, kad recesija jau prasidėjo. Pasak jos, realioji ekonomika silpnesnė, nei rodo statistika, o daugelis amerikiečių gyvena skolose.
Rizikos analitikas Nassimas Nicholasas Talebas taip pat perspėja apie pavojus, kurie labai primena 2008 m. krizę. Jo teigimu, jei anuomet bankai bijojo skolų, tai šiandien tai daro vyriausybės.
Ypač griežti yra analitikai, vertinantys dirbtinio intelekto (DI) iškilimo keliamas rizikas. Investuotojas Michaelas Barry pataria nesirinkti investicijų į dideles technologijų bendroves.
Nors ekspertų požiūriai skiriasi, jie sutaria, kad milžiniškos skolos, pervertintos technologijų bendrovių akcijos ir vis didėjantis atotrūkis tarp akcijų rinkos ir realiosios ekonomikos daro pasaulines rinkas itin pažeidžiamas.
„The Economist“ pažymi, kad jei JAV akcijų rinka žlugtų, tai būtų viena sunkiausiai prognozuojamų recesijų istorijoje. Šiuo metu tiek bankų vadovai, tiek Tarptautinis valiutos fondas perspėja apie pavojingai aukštus technologijų bendrovių vertinimus.
Tai nestebina: S&P 500 – vienas įtakingiausių JAV akcijų indeksų, kurį stipriai veikė „Nuostabusis septynetas“ – jau pasiekė „dotcom eros“ kainos ir pelno santykį, panašų į tą, koks buvo 1990-ųjų pabaigoje ir 2000-ųjų pradžioje. Investuotojai tikisi, kad didelės išlaidos dirbtiniam intelektui atsipirks.
S&P 500 (trumpinys iš „Standard & Poor’s 500“) yra JAV akcijų rinkos indeksas, sudarytas iš 500 didžiausių šalies įmonių. Jis apima apie 80 proc. visos rinkos kapitalizacijos ir laikomas vienu patikimiausių bendros JAV rinkos rodiklių.
Skaičiavimai rodo, kad įmonėms reikėtų apie 560 mlrd. eurų per metus, kad pasiektų 10 proc. planuojamos grąžos iš investicijų į dirbtinį intelektą. Tai sudaro daugiau nei 345 eurus vienam „iPhone“ naudotojui. Istorija rodo, kad tokie lūkesčiai dėl naujų technologijų iš pradžių dažnai nepasiteisina.
Vis dėlto, pasak „The Economist“, nors akcijų rinkos krachas gali sukelti rimtų ekonominių padarinių, didelės finansų krizės tikimybė išlieka maža. Skirtingai nei 2008 m., dabartinį DI bumą daugiausia finansuoja nuosavas kapitalas, o ne skolos. Be to, realioji ekonomika jau pademonstravo atsparumą – nuo Europos energetinės krizės iki JAV prekybos karų. Recesijos šiandien tapo retesnės.
Tačiau būtų klaida manyti, kad akcijų rinkos nuosmukis paveiktų tik investuotojų portfelius. Kuo ilgiau tęsiasi kilimas, tuo sunkiau suprasti, kaip jis finansuojamas. Net ir be finansų sistemos griūties didelis akcijų rinkos smukimas gali įstumti pasaulio ekonomiką į recesiją.
Didžiausias pažeidžiamumas – JAV vartojimas. Akcijos sudaro 21 proc. JAV namų ūkių turto, o beveik pusė turto augimo pastaraisiais metais susijusi būtent su DI akcijomis. Gyventojams turtėjant, taupymas sumažėjo.
Staigus tokių aktyvų vertės kritimas reikšmingai paveiktų vartojimą, o silpnesnė JAV paklausa smogtų tiek Europai, tiek Kinijai, dar labiau didindama prekybos įtampą.
Galiausiai sumažėtų prekybos apimtys, kristų JAV išlaidos, mažėtų prekybos deficitas, o Kinijos perprodukcija dar labiau augtų. Pasaulis gali tikėtis JAV akcijų rinkos kracho, tačiau tam dar nėra pasiruošęs.
