Iš pirmo žvilgsnio planas atrodo paprastas: priruošti daug maisto, pastatyti dubenėlius vandens, palikti atsarginę kraiko dėžutę – ir galima ramiai išvykti. Katė juk nepriklausoma, nereikalauja pasivaikščiojimų, didžiąją dienos dalį miega. Kas gali nutikti per savaitę?
Iš tiesų tai, kas vyksta katės psichikoje, kai ji taip ilgai paliekama viena, menkai primena „ramų kačių poilsį“. Šeimininkai dažnai nepagalvoja, kad už buto durų vyksta tikra drama, kupina streso, melancholijos ir nematomų pavojų.
Trys dienos – negrįžimo taškas. Kas vyksta toliau?
Ekspertai sutaria: trys dienos yra absoliutus maksimumas, kurį katė gali būti palikta visiškai viena. Po to prasideda didelė rizika.
- Pirmą dieną ji patiria sumišimą.
- Antrą dieną aktyviai ieško šeimininko.
- Trečią dieną sumišimą pakeičia nerimas ir apmaudas.
Vystosi tikra depresinė būsena – gyvūnas jaučiasi apleistas. Elgesys gali stipriai keistis: nuo apatijos iki destruktyvių veiksmų, tokių kaip baldų draskymas ar šlapinimasis netinkamose vietose. Ir tai tik paviršinis vaizdas.
Nematomi pavojai: kas slypi už tylos?
Kol jūsų nėra, butas iš saugios tvirtovės gali virsti mūšio lauku su nematomomis grėsmėmis. Tai ne vien emociniai išgyvenimai, rašo dzenkanalo „Koshka.ru“ autorius.
Nuobodulys ir stresas
Ilgalaikis stresas gali sukelti valgymo ir gėrimo sutrikimus. Kai kurios katės iš viso atsisako maisto ir vandens, o tai pavojinga, ypač linkusioms į šlapimo takų problemas.
Traumos
Be priežiūros padidėja rizika: įsipainioti į užuolaidas, numesti sunkų daiktą, nesėkmingai nušokti. Nėra kam sustabdyti pavojingos situacijos.
Tylus sabotažas
Automatiniai šėryklos įrenginiai veikia tik esant elektrai. Dingus elektrai, katė lieka be maisto. Nuverstas vandens dubuo gali baigtis dehidratacija.
Ligos paūmėjimas
Stresas aktyvina latentines lėtines ligas. Jūsų nebuvimas reiškia, kad nebus kam pastebėti pirmųjų simptomų.
Cheminiai pavojai
Smalsumas gali nuvesti prie buitinės chemijos, nuodingų augalų ar pavojingų daiktų spintelėse.
Gelbėjimosi ratai: kaip sumažinti žalą?
Idealus sprendimas – nepalikti katės vienos ilgam. Tačiau jei nėra išeities, riziką galima sumažinti.
1. Pagalba iš išorės – geriausias pasirinkimas
Paprašykite draugo, kaimyno arba pasamdykite profesionalų prižiūrėtoją. Svarbu ne tik duoti maisto, bet ir skirti 20–30 minučių bendravimui: pažaidimui, glamonėms, paprastam buvimui šalia. Tai drastiškai sumažina streso lygį.
2. Teritorijos klausimas
Katės perkėlimas pas draugus ar į pensioną daugeliui gyvūnų sukelia dar didesnį stresą. Katė jaučiasi dvigubai apleista: dingsta šeimininkas ir dingsta pažįstama aplinka.
3. Buto paruošimas, jei pagalbos nėra
- Pašalinkite pavojingus daiktus ir chemikalus.
- Sandariai uždarykite langus.
- Palikite kelis vandens dubenėlius skirtingose vietose.
- Įrenkite 2–3 kraiko dėžutes.
- Sausą maistą geriau paskirstyti į kelis dubenėlius.
- Kai kurie žmonės palieka įjungtą televizorių su laikmačiu – pažįstami garsai suteikia saugumo jausmą.
Palikdami katę vieną savaitei, šeimininkai dažnai neįvertina visos įvykių grandinės, kuri gali pakrypti nepalankiai. Tai ne tik fizinio išgyvenimo klausimas. Tai emocinės gerovės, psichinės sveikatos ir gyvenimo kokybės klausimas.
Katė nėra robotas. Ji yra gyvūnas, kuriam jūsų namai – visa visata, o jūs – svarbiausias jos pasaulio elementas.
