Prekybos centrų lentynose mineralinis vanduo PET ir stikliniuose buteliuose dažnai stovi vienas šalia kito. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai tik skirtingos pakuotės, tačiau daugelis vartotojų pastebi labai žemišką dalyką: vieni buteliai „išsikvepia“ greičiau, kiti laiko burbuliukus ilgiau. Kodėl taip yra?
Atsakymas slypi pačioje butelių medžiagoje ir jų savybėse.
Kodėl stiklas laiko dujas geriau nei PET?
PET plastikas yra patogus, lengvas ir atsparus smūgiams, tačiau turi vieną silpnybę – jis nėra nepralaidus dujoms. Anglies dioksidas, kuris suteikia vandeniui putojimą, iš lėto prasiskverbia pro PET sieneles į išorę. Tuo pačiu metu iš aplinkos į vidų gali patekti deguonis, kuris dar labiau pablogina gėrimo kokybę.
Stiklas tokių problemų neturi. Jis yra praktiškai visiškai sandarus, todėl CO₂ lieka ten, kur ir priklauso – vandenyje. Būtent dėl to gamintojai ir nurodo ilgesnį tinkamumo laiką stikliniams buteliams.
Paprasta taisyklė:
- Stikliniai buteliai – galioja iki 2 metų, per tą laiką beveik nepraranda burbuliukų.
- PET buteliai – įprastai žymimi vieneriems metams, o po šios ribos vanduo dažnai būna pastebimai „ramesnis“.
Tai nereiškia, kad vanduo iš PET butelio tampa netinkamas gerti – tiesiog dingsta didžioji dalis gazuotumo, ir jis ima atrodyti „išblukęs“.
Kas atsitinka, kai butelį atidarome?
Čia jau beveik nebesvarbu, ar tai stiklas, ar plastikas – didžiausi priešai yra šiluma, dažnas atidarymas ir purtymas.
Atidarius bet kokį butelį, anglies dioksidas turi kur pabėgti. Kuo daugiau tuščios erdvės butelio viršuje, tuo greičiau jis išeina. Kuo šiltesnis vanduo – tuo aktyviau burbuliukai kyla į paviršių. Kuo dažniau atidarome – tuo labiau sumažėja slėgis, laikantis CO₂ vandenyje.
Norint išsaugoti kuo daugiau putojimo, verta laikytis paprastų taisyklių:
- laikyti šaldytuve arba bent jau vėsioje vietoje;
- butelį visada tvirtai užsukti;
- nevartyti ir nekratyti;
- suvartoti per 2–4 dienas.
Mažas, bet veiksmingas triukas PET buteliams
Jeigu geriate iš plastikinio butelio, yra paprastas būdas sulėtinti dujų pasišalinimą. Išgėrus dalį vandens, galima:
švelniai suspausti PET butelį ir tik tada jį užsukti.
Taip sumažėja oro tarpas virš vandens, o kartu mažėja vietos, kur CO₂ gali išgaruoti. Dėl didesnio vidinio slėgio gazuotumas išsilaiko ilgiau.
Stikliniuose buteliuose šis triukas nepritaikomas, nes jie nesideformuoja – bet jie ir taip pralaimi mažiau CO₂.
Kas laimi pagal putojimo išlaikymą?
Trumpai ir aiškiai:
- Neatidaryti buteliai: stiklas laimi be konkurencijos.
- Atidaryti buteliai: laimi tas, kuris laikomas šaltai, tamsiai ir kuo mažiau atidaromas – nepriklausomai nuo medžiagos.
- Skonis: daug vartotojų teigia, kad vanduo iš stiklo ilgiau išlieka „šviežesnis“, nes jame mažiau oksidacijos.
Išvada
Jeigu jums svarbiausia, kad gazuotas vanduo kuo ilgiau išliktų tikrai putojantis, stiklinis butelis visada bus geresnis pasirinkimas. Jis geriau sulaiko anglies dioksidą, ilgiau išlaiko skonį ir yra natūraliai sandarus.
PET buteliai patogesni kasdieniam naudojimui, tačiau jų turinys greičiau praranda burbuliukus – ypač pasibaigus tinkamumo vartoti terminui arba laikant šiltai.
Trumpai tariant: stiklas – dėl išliekamojo putojimo, PET – dėl patogumo. Gazuoto vandens mėgėjams tai gali būti visai svarbus pasirinkimas prie kasdienio apsipirkimo krepšio.
