Daugelis lietuvių medų perka kibirėliais ir stiklainiais, todėl visiškai normalu, kad namuose užsilieka ir pernykščio derliaus. Tačiau dažnas nusivilia – medus tamsėja, tirštėja, susigrūdina ir tampa sunkiai tepamas ant duonos. Atrodo, kad jo „galiojimas baigėsi“, nors iš tiesų – tai visiškai natūralus procesas.
Bitininkai tikina, kad kristalizacija yra ne gedimo, o tikrumo ženklas. Ir yra viena paprasta gudrybė, kurią žino kiekvienas patyręs bitininkas: vos kelios minutės tinkamos temperatūros šilto vandens – ir medus vėl skystas, kvapnus ir lengvai maišomas, tarsi ką tik išpumpuotas iš rėmų.
Kodėl medus kristalizuojasi?
Kristalizacija – natūralus procesas, kuris rodo, kad medus nėra kaitintas ir jo sudėtis nepakeista. Dėl didelio gliukozės kiekio medus ima tirštėti, susidaro grūdeliai, kartais – net kietos masės gabalas. Tai priklauso nuo žiedų rūšies: rapsų medus sustingsta itin greitai, o grikių ar liepų – lėčiau. Temperatūra taip pat turi įtakos – kuo vėsiau, tuo greitesnė kristalizacija.
Svarbiausia žinoti, kad medus net ir sustingęs išlieka toks pat naudingas – jame esantys fermentai, vitaminai, mineralai ir antibakterinės savybės nesumažėja. Tačiau jei norisi skysto, lengvai maišomo produkto, bitininkai siūlo vieną patikrintą triuką.
Kaimyno bitininko metodas: šilto vandens vonelė
Šis būdas laikomas saugiausiu ir efektyviausiu, nes išlaiko visas naudingas medaus savybes. Svarbiausia – neperkaitinti.
Paimkite stiklinį indą su medumi ir užsukite dangtį. Pasiruoškite puodą ar dubenį šilto vandens – ne karštesnio nei 50 laipsnių. Karštesnė temperatūra sunaikina vertingus fermentus ir keičia medaus struktūrą, todėl svarbu laikytis šios ribos.
Stiklainį panardinkite į šiltą vandenį taip, kad vanduo siektų jo šonus. Kas keliolika minučių pamaišykite medų mediniu šaukštu, kad šiluma pasiskirstytų tolygiai. Po 20–30 minučių pradėsite matyti pokyčius – medus vėl tampa skystas, blizgus, kvapnus. Jei medus itin kietas, vandens vonelę galima pakartoti arba palikti indą šiltesnėje vietoje ilgesniam laikui.
Bitininkai pabrėžia, kad šis būdas nekenkia medui, nes šiluma čia labai švelni. Kristalai tirpsta pamažu, fermentai išlieka nepažeisti, o skonis ir aromatas atsigauna taip, tarsi medus būtų ką tik išsuktas.
Pernykštis medus – ne problema, o privalumas
Šis metodas padeda ne tik atkurti skystą konsistenciją, bet ir išvengti bereikalingo maisto švaistymo. Daugelis žmonių nežino, kad medus beveik nesugenda – tinkamai laikomas tamsioje, vėsioje vietoje jis išlieka kokybiškas metų metus.
Pernykštį medų galima naudoti tiek gėrimuose, tiek kepiniuose, tiek kulinarijoje. Po šilto vandens vonelės jis tampa toks pats kvapnus ir skystas, kaip vos išimtas iš avilio.
Bitininkai ragina medaus neišmesti ir nebijoti kristalizuotos tekstūros. Viena paprasta gudrybė leidžia sugrąžinti jam pirminę būseną, o kartu sutaupyti pinigų ir mėgautis natūraliu lietuvišku produktu be jokių nuostolių.
Per kelias minutes atgimęs medus vėl tampa puikiu kasdieniu saldikliu ir natūraliu gardėsio ingredientu – toks, koks jis buvo nuo pat pradžių.
