Naujausias mokslinis tyrimas atveria dar vieną langą į ankstyvąją Saulės sistemos istoriją. Mokslininkai teigia, kad protoplaneta Tėja – milžiniškas dangaus kūnas, kuris prieš 4,5 mlrd. metų susidūrė su jauna Žeme ir padėjo susiformuoti Mėnuliui – veikiausiai buvo ne klajoklė iš išorinių Saulės sistemos pakraščių, o mūsų pačių kosminė kaimynė.
Šį netikėtą scenarijų patvirtina nauji izotopiniai tyrimai, kuriuos atliko Makso Planko Saulės sistemos tyrimų instituto (MPS) ir Čikagos universiteto mokslininkai.
Į Žemę rėžėsi ne atsitiktinis kūnas, o artimas kaimynas
Iki šiol populiariausia teorija teigė, kad Tėja atkeliauta iš tolimų Saulės sistemos regionų. Tačiau Žemės ir Mėnulio uolienų analizė atskleidė, kad jų sudėtis – beveik identiška. Tai reiškia viena: abi planetos susiformavo iš labai panašios medžiagos, taigi ir jų kilmės vieta turėjo būti ta pati.
„Kūno sudėtis išsaugo visą jo istoriją, įskaitant ir kilmės vietą“, – aiškina MPS direktorius Thorstenas Kleinas.
Mokslininkai ištyrė geležies izotopus 15 Žemės uolienų mėginių ir 6 mėnuleigių pargabentus fragmentus. Panašumai buvo tokie dideli, kad senoji hipotezė niekaip nebegalėjo paaiškinti stebėtų duomenų.
„Labiausiai tikėtinas scenarijus – kad Tėja ir Žemė buvo kaimynės vidinėje Saulės sistemoje. Jų medžiaga susimaišė susidūrimo metu“, – teigia tyrimo autorius Timo Hoppas.
Izotopiniai „parašai“ atskleidė tiesą
Ankstyvoji Saulės sistema buvo padalinta į regionus, kuriuose formavosi skirtingos medžiagos. Kiekvienas regionas turėjo būdingą izotopinį „parašą“. Jei Tėja būtų atkeliavusi iš išorės, Mėnulio cheminė sudėtis turėtų būti akivaizdžiai kitokia.
Bet taip nėra — Mėnulis mūsų Žemei pernelyg panašus.
Tyrėjai papildomai analizavo ir chromo, molibdeno, cirkonio izotopus. Pastarieji parodė, kaip atskiros medžiagos elgėsi planetai formuojantis – kurios nusėdo branduolyje, o kurios liko mantijoje.
„Geležis ir molibdenas, kuriuos šiandien randame Žemės mantijoje, greičiausiai atkeliavo iš Tėjos“, – teigia Čikagos universiteto mokslininkas Nicolas Dauphas.
Šis atradimas turi didžiulę reikšmę tam, kaip suprantame Žemės geologiją ir net gyvybės atsiradimą.
Tėja padovanojo Žemei tai, kas leido atsirasti gyvybei
Susidūrimas su Tėja galėjo atnešti į Žemę:
- retų metalų (geležies, molibdeno), kurie būtini geocheminiams procesams
- medžiagų, reikalingų atmosferai ir vandenynams susiformuoti
- statybinių blokų vėlesnei biologinei raidai
Tai reiškia, kad be šio kataklizminio susidūrimo Žemė galėjo būti visai kitokia planeta – galbūt net netinkama gyvybei.
Meteoritai neatskleidė Tėjos istorijos – ji buvo unikali
Tyrėjai bandė palyginti Mėnulio ir Žemės medžiagas su meteorituose rasta medžiaga, tačiau Tėjos „parašo“ nerado niekur. Tai rodo, kad ši protoplaneta formavosi labai arti Saulės – kur sąlygos buvo kitokios nei išoriniuose regionuose.
Kai kurie elementai, aptikti Žemėje ir Mėnulyje, visai nevyksta meteorituose. Tai dar vienas įrodymas, kad Tėja buvo iš vidinės Saulės sistemos — mūsų ankstyvosios kosminės kaimynystės.
Susidūrimas, pakeitęs viską
Šis naujas tyrimas priartino mokslininkus prie atsakymo į klausimą, kuris glumino dešimtmečius: kodėl Mėnulis toks panašus į Žemę?
Vienintelis logiškas atsakymas:
Tėja buvo mūsų kaimynė, sudaryta iš tų pačių statybinių blokų.
Ši katastrofa:
- suskaldė Tėją
- į Žemę įnešė svarbių elementų
- iš jos nuolaužų suformavo Mėnulį
- pakeitė Žemės ašį ir orbitą
- pasirūpino potvyniais, klimato ciklais ir stabilumu, kuris vėliau leido klestėti gyvybei
Mokslininkai teigia, kad kas kartą tyrinėjant Mėnulio sudėtį, atsiveria vis daugiau užuominų, kiek lemtingas ir naudingas buvo šis smūgis.
Tyrimas dar kartą patvirtina: Mėnulis nėra tik nakties palydovas. Jame slypi visos mūsų planetos istorija — nuo pirmųjų akimirkų iki to, kodėl šiandien egzistuojame.
Šaltinis: https://www.mps.mpg.de/theia-and-earth-were-neighbors
