Praėjus beveik keturiems dešimtmečiams po Černobylio atominės elektrinės katastrofos, draudžiamoji zona tapo mokslo laboratorija po atviru dangumi. Nepaisant ekstremalių sąlygų, kurios žmonėms būtų mirtinos, kai kurios gyvybės formos čia ne tik išgyvena – jos, regis, klesti. Viena jų – keistas juodas grybas, gebantis augti ir daugintis ant radioaktyviausių pastatų Žemėje.
Grybas, užaugęs ant radioaktyvios sienos
Organizmas, pavadintas Cladosporium sphaerospermum, buvo aptiktas prilipęs prie ketvirtojo reaktoriaus konstrukcijų – vienos pavojingiausių vietų pasaulyje. Ši rūšis mokslininkus domina jau kelis dešimtmečius dėl savo neįprastai didelio atsparumo radiacijai.
Pirmieji svarbūs atradimai padaryti dar 10-ajame dešimtmetyje, kai Ukrainos mokslų akademijos mikrobiologų komanda, vadovaujama Nelly Zhdanovos, tyrinėjo gyvybę reaktoriaus priedangoje. Mokslininkai nustebo radę net 37 skirtingų rūšių grybų, kurių dauguma buvo juodos spalvos ir turtingi pigmento melanino. Būtent Cladosporium sphaerospermum dominavo mėginiuose ir pasižymėjo didžiausiu radioaktyviųjų dalelių kiekiu.
Radiaciją naudojantis grybas?
Vėlesni tyrimai JAV atskleidė dar įdomesnių detalių. Radiofarmakologė Kateryna Dadachova ir imunologas Arturo Casadevall pastebėjo, kad jonizuojančioji spinduliuotė šiam grybui nekenkia taip, kaip daugumai organizmų. Priešingai – kai kuriomis sąlygomis grybas net auga greičiau, būdamas radiacijos veikiamas.
Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad grybas gali turėti sugebėjimą naudoti radiaciją panašiai kaip augalai naudoja šviesą – procesą jie pavadino radiosinteze. Pagal šią idėją melaninas atlieka funkciją, primenančią chlorofilą fotosintezėje: sugeria jonizuojančią spinduliuotę ir galbūt paverčia ją energija.
Nors ši hipotezė dar ne iki galo įrodyta, eksperimentai rodo, kad grybas gali sumažinti radiacijos kiekį aplinkoje.
Į kosmosą iškeliavęs grybas
2022 m. Tarptautinėje kosminėje stotyje atliktas eksperimentas suteikė naujų įrodymų. Grybo sluoksnis buvo pritvirtintas prie TKS išorės, kur jį veikė kosminė radiacija. Jutikliai užfiksavo, kad per grybelio sluoksnį prasiskverbė mažiau spinduliuotės nei per kontrolinį mėginį.
Šis tyrimas sukėlė diskusijų apie galimą grybų panaudojimą kosmoso misijose – pavyzdžiui, astronautų apsaugai nuo radiacijos arba ilgalaikiams kosminiams skrydžiams.
Radiosintezė – realus reiškinys ar išgyvenimo strategija?
Nors duomenys intriguoja, mokslininkai atkreipia dėmesį, kad kol kas nėra galutinių įrodymų, jog grybas sugeba „pasigaminti“ energiją iš radiacijos taip efektyviai, kaip augalai gamina energiją iš šviesos. Neaptikta aiškių požymių, kad jonizuojanti spinduliuotė pagerina grybų medžiagų apykaitą ar anglies fiksaciją.
Be to, ne visi melaninu turtingi grybeliai reaguoja taip pat – kai kurios giminingos rūšys radiacijoje gamina daugiau melanino, tačiau neauga greičiau.
Grybas, klestintis ten, kur žmogui neįmanoma išgyventi
Nepaisant neatsakytų klausimų, viena aišku – Cladosporium sphaerospermum demonstruoja neįtikėtiną gebėjimą išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Jo elgesys leidžia manyti, kad grybas ne tik atlaiko radiaciją, bet ir gali ją naudoti savo naudai.
Tai reiškia, kad draudžiamojoje zonoje klesti unikalios gyvybės formos, sugebančios prisitaikyti prie aplinkos, kuri žmonėms tebėra mirtinai pavojinga. Šis juodas, aksominis grybas yra ne tik evoliucijos fenomenas, bet ir potenciali užuomina į naujas biotechnologijų, medicinos ar net kosminių kelionių kryptis.
Šaltiniai:
- https://uk.wikipedia.org/wiki/Cladosporium_sphaerospermum
- https://doi.org/10.3389/fmicb.2022.877625
