Europos Sąjungos namų ūkių realiosios pajamos vienam gyventojui per pastaruosius du dešimtmečius gerokai išaugo. Naujausi duomenys rodo, kad nuo 2004 m. iki 2024 m. jos padidėjo 22 proc., tačiau augimas buvo toli gražu ne tolygus. Ekonomikos krizės, pandemija ir skirtingi nacionaliniai tempai paliko ryškų pėdsaką viso žemyno žemėlapyje.
Stalo pusėje –vienodi tik skaičiai, o ne realybė: pajamos augo su pertraukomis
Europos statistikos tarnybos apžvalga rodo, kad realiosios pajamos ES sparčiausiai augo prieš 2008 m. finansų krizę. 2004–2008 m. gyventojų perkamoji galia kilo nuolat, tačiau krizė tempą akimirksniu sustabdė – 2008–2011 m. pajamos praktiškai neaugo.
Vėliau sekė dar vienas smūgis: 2012 ir 2013 m. realiosios pajamos netgi sumažėjo. Tik nuo 2014 m. prasidėjo naujas stabilus kilimas, kuris tęsėsi iki pandemijos.
2020 m. COVID-19 poveikis aiškiai atsispindėjo statistikoje – pajamos vėl krito, bet 2021 m. pakilo, o 2022–2023 m. augimas sulėtėjo dėl infliacijos ir energetinės krizės.
Tačiau 2024 m. pradžia rodo naują tendenciją: pajamos vėl auga sparčiau.

Lietuva – tarp didžiausių laimėtojų
Analizuojant pavienes šalis, skirtumai tarp valstybių stulbinantys. Didžiausias realiųjų pajamų augimas fiksuojamas Rytų Europoje:
- Rumunija: +134 %
- Lietuva: +95 %
- Lenkija: +91 %
- Malta: +90 %
Lietuva – antra visoje ES, pagal 20 metų realiųjų pajamų augimo tempą nusileidžianti tik Rumunijai. Tai rodo spartų ekonominį atotrūkio mažėjimą ir augančią šalies gyventojų perkamąją galią.
Tuo tarpu Pietų Europos šalys – visiškai kitame poliuje:
- Graikija: –5 %
- Italija: –4 %
Jos yra vienintelės ES valstybės, kuriose realiosios namų ūkių pajamos per du dešimtmečius sumažėjo.
Mažiausias augimas fiksuotas:
- Ispanijoje: +11 %,
- Austrijoje: +14 %,
- Belgijoje: +15 %,
- Liuksemburge: +17 %.

Nelygus augimas – ES realybės veidrodis
Ekspertai pabrėžia: duomenys rodo ne tik ekonominės plėtros tempų skirtumus, bet ir tai, kaip skirtingai šalys sugeba (ar nesugeba) suvaldyti krizes. Rytų Europos valstybės tęsia spartų atotrūkio mažėjimą, tuo tarpu kai kurios senosios narės jau du dešimtmečius stringa stagnacijoje.
Nors bendras augimas ES siekia 22 proc., žvelgiant giliau matyti, kad realios pajamos vis dar labai priklauso nuo regiono, šalies ir gebėjimo prisitaikyti prie ekonominių sukrėtimų.
Šaltinis: https://ec.europa.eu/eurostat/en/web/products-eurostat-news/w/ddn-20251125-2

