Kai 2025 m. liepos 29 d. Kurilų–Kamčiatkos subdukcijos zoną supurtė 8,8 balo žemės drebėjimas, jo sukeltas cunamis nuvilnijo per visą Ramųjį vandenyną. Tai buvo vienas galingiausių pastarojo dešimtmečio įvykių – ir visiškai netikėtai virš jo tuo metu skridęs NASA ir Prancūzijos kosmoso agentūros palydovas SWOT padovanojo mokslui tai, ko dar niekada nebuvo matyta: pirmąjį itin detalų didelio masto cunamio vaizdą iš kosmoso.
Bangos ne tokios, kokias mokė vadovėliai
Įprastai cunamiai vaizduojami kaip viena aiški, kilometro ilgio banga, sklindanti vandenynu. Tačiau SWOT užfiksuotas vaizdas atskleidė visai kitokį paveikslą.
Ne viena masyvi keteros banga – o sudėtinga, susipynusi energijos struktūra, išsibarsčiusi šimtais kilometrų. Tokios detalės iki šiol buvo nematomos, nes tradiciniai prietaisai – ypač DART giliavandeniai plūdurai – renka duomenis tik iš pavienių taškų.
„SWOT duomenis laikau naujais akiniais“, – sako tyrimo vadovas, Islandijos universiteto mokslininkas Ángel Ruiz-Angulo.
„Anksčiau cunamį matydavome tik keliose vietose. Dabar galime stebėti jo formą erdvėje – tarsi matytume bangą iš viršaus.“
120 kilometrų pločio „fotografija“ iš kosmoso
SWOT, tyrinėjantis Žemės paviršinius vandenis nuo 2022 m., per vieną praėjimą nuskaito maždaug 120 km pločio jūros paviršiaus ruožą. Tokiu būdu mokslininkai pirmąkart pamatė, kaip cunamio geometrija kinta keliaujant vandenynu.
Tyrėjai pripažįsta, kad patys nesitikėjo tokios sėkmės.
„Dvejus metus analizavome sūkurius ir sroves, o paskui – tarsi dovaną – užfiksavome cunamį. Tai unikali proga“, – teigia Ruiz-Angulo kolega Charlie de Mares.
Klasikiniai cunamių modeliai pasirodė netikslūs
Iki šiol buvo laikomasi prielaidos, kad dideli cunamiai yra neišsklaidomi – jų bangos tokios ilgos, kad neskyla į atskirą energijos spektrą. Tačiau SWOT duomenys parodė priešingai.
„Šie duomenys paneigė prielaidą, kad dideli cunamiai nesisklaido“, – teigia Ruiz-Angulo.
Nauji, dispersiją įtraukiantys modeliai daug geriau atitiko palydovo užfiksuotą realų bangos elgesį. Tai gali būti itin svarbu, nes dispersija lemia, kaip bangų energija paskirstoma artėjant prie pakrančių.
Mokslininkai įtaria, kad „sekančios bangos“ gali turėti didesnį poveikį pakrantės zonoms, nei manyta anksčiau.
Visų duomenų junginys keičia žemės drebėjimo vaizdą
SWOT duomenys atskleidė cunamio formą vandenyno viduryje.
DART plūdurai – tikslų bangos atvykimo laiką ir aukštį.
Seisminiai matavimai – įvykio gylį ir šaltinį.
Tačiau du plūdurai užfiksavo bangą ne taip, kaip prognozuota: vienas anksčiau, kitas vėliau. Taip tyrėjai buvo priversti keisti žemės drebėjimo lūžio modelį.
Paaiškėjo, kad deformuotas ruožas driekėsi 400 km, o ne 300 km, kaip manyta iš pradžių.
„Cunamio duomenys padeda suprasti, kaip tiksliai juda žemės plokštės arti paviršiaus“, – sako bendraautorius, Oregono universiteto mokslininkas Diego Melgar.
2025-ųjų cunamis keičia ateities perspėjimo sistemas
Kurilų–Kamčiatkos regionas istorijoje jau ne kartą sukėlė niokojančius cunamius. Po 1952 m. 9 balų žemės drebėjimo čia atsirado Ramiojo vandenyno perspėjimo sistema.
2025 m. cunamis suteikė naują duomenų šaltinį.
Tyrimas išskiria tris svarbias išvadas:
- Palydovai gali parodyti ne tik bangos buvimą, bet ir jos vidinę struktūrą.
- Dispersija gali stipriai paveikti energijos paskirstymą ir bangos atvykimo laiką.
- Tiksliausia analizė gaunama sujungus palydovus, plūdurus, seisminius ir geodezinius matavimus.
Nauja cunamių prognozavimo era
Mokslininkai sutaria, kad SWOT duomenys žymi lūžio tašką. Jei dispersiniai procesai iš tiesų yra tokie svarbūs, kaip rodo 2025 m. įvykis, turės būti perrašyti modeliai, kuriais iki šiol remiasi perspėjimo sistemos.
Bangos paprastesnės netaps – tačiau mūsų supratimas ir prognozės gali būti daug tikslesnės.
Tai gali būti vienas svarbiausių pastarojo dešimtmečio žingsnių cunamių moksle.
Šaltinis: https://pubs.geoscienceworld.org/ssa/tsr/article/5/4/341/718867/SWOT-Satellite-Altimetry-Observations-and-Source
