Karibų jūros dugne, maždaug už 600 metrų po paviršiumi, po daugiau nei 300 metų pirmą kartą pajudinti vieno turtingiausių visų laikų laivų – ispanų galeono „San José“ – lobiai. Kolumbijos valdžiai pradėjus oficialią tyrimo ir iškėlimo operaciją, iš nuolaužų jau iškelti pirmieji istoriniai artefaktai.
„San José“ 1708 m. gabeno milžinišką krovinį – apie 200 tonų aukso, sidabro ir brangakmenių. 2018 m. šio krovinio vertė buvo įvertinta maždaug 18 mlrd. JAV dolerių. Laivas plaukė į Europą finansuoti Ispanijos įpėdinystės karo, tačiau iki paskirties vietos nepasiekė – britų karo laivai prie Kolumbijos krantų jį nuskandino.
Mūšis, kuris užantspaudavo 600 gyvybių likimą
1708 m. birželio mūšyje 62 patrankų galeonas, lydintis 18 laivų flotilę, buvo užkluptas britų. Tyrėjai iki šiol nesutaria, ar laivas nuskendo nuo tiesioginio smūgio, ar nuo viduje kilusio sprogimo.
Žuvo apie 600 įgulos narių ir keleivių. Kartu į jūros dugną nugrimzdo ir vienas didžiausių žinomų kolonijinės eros lobynų.
Atrastas tik 2015 m., apsuptas tarptautinių ginčų
„San José“ nuolaužos buvo rastos tik 2015 m., tačiau radinys iškart įklimpo į ginčus:
- Kolumbija tvirtina, kad laivas priklauso jai, nes nuskendo jos teritoriniuose vandenyse
- Ispanija teigia, kad galeonas yra jos kultūrinis paveldas
- JAV kompanija pretenduoja į dalį lobio kaip į komercinį radinį
- Bolivijos čia buvusių kaharų bendruomenė tvirtina, kad dalis lobio buvo išgabenta iš jų žemių
Kolumbijos vyriausybė priėmė sprendimą: visos jos vandenyse esančios nuolaužos laikomos valstybės nuosavybe. Nuo tada dėmesys sutelktas į mokslinę tyrimų ir gelbėjimo operaciją.
Pirmieji radiniai: patrankos, porcelianas ir auksas
Antrojo projekto etapo metu tyrėjai į gelmę nuleido nuotoliniu būdu valdomus robotus (ROV). Jie užfiksavo išskirtinės būklės objektus:
- bronzinę patranką su virvių ir medienos likučiais
- tris bronzines ir auksines monetas
- kelis porceliano fragmentus
- du puikiai išsilaikiusius porcelianinius puodelius
- aukso luitų vaizdus
Šiuos daiktus Kolumbijos ginkluotųjų pajėgų nuotraukose jau matyti iškeltoje būklėje – itin gerai išsilaikę po trijų šimtmečių po vandeniu.
Daniela Vargas Ariza, Antonio Jaramillo Arango, Jesús Alberto Aldana Mendoza, Carlos Del Cairo Hurtado, Juan David Sarmiento Rodríguez / ARC-DIMAR.
Kaip saugomi iškelti lobiai?
Artefaktai nedelsiant buvo perkelti į konservavimo konteinerius:
- patranka – į specialų šaldytuvą su kontroliuojama temperatūra
- monetos – į sūrų vandenį, kad metalas neoksiduotų
- porcelianas – į minkšto konservavimo terpę, kad neįtrūktų
Kolumbijos antropologijos ir istorijos instituto direktorė Aliena Caicedo Fernández teigė, kad šie radiniai „leidžia piliečiams pirmą kartą fiziškai prisiliesti prie istorijos, kuri šimtmečius buvo nematoma“.
Koks bus tolesnis likimas?
Kolumbijos kultūros ministerija patvirtino, kad:
- tyrimai bus tęsiami visus 2026 m.;
- konservavimo ekspertai stengsis stabilizuoti iškeltą medžiagą;
- galutinis tikslas – sukurti specialų muziejų, kuriame bus eksponuojami visi išgelbėti „San José“ lobiai.
Kadangi nuolaužose dar glūdi šimtai tonų tauriųjų metalų ir tūkstančiai istorinių daiktų, projektas vadinamas didžiausia povandenine operacija Lotynų Amerikos istorijoje.
Šaltinis: https://www.icanh.gov.co/prensa/actualidad-icanh/los-objetos-arqueologicos-recolectados-del-area-del-galeon-san-jose-entraron-en-proceso-de-conservacion
