Japonijos mėnuleigis „Hakuto-R“ likus vos kelioms dienoms iki katastrofiško kritimo į Mėnulio paviršių padarė vieną įspūdingiausių mūsų planetos vaizdų: Žemę, kylančią virš pilkšvo Mėnulio horizonto visiško Saulės užtemimo metu. Tai momentas, kai Mėnulis visiškai užstoja Saulę ir dalis Žemės panyra į šešėlį.
Nuotrauka buvo padaryta, kai erdvėlaivis skriejo maždaug 100 km aukštyje virš Mėnulio, dar prieš tai, kai misija baigėsi nesėkme. Nors nusileidimo bandymas nepavyko, zondas paliko pasauliui unikalų kadrą – priminimą apie trapų mūsų planetos grožį.
Akimirka, apskriejusi pasaulį
Fotografijoje Žemė matoma kaip ryškus mėlynas rutulys tamsos fone, iškilęs virš išlenkto Mėnulio paviršiaus. Australijos centre ryškiai išsiskirianti tamsi dėmė – Mėnulio šešėlis, keliaujantis per žemyną užtemimo metu.
Misiją koordinavusi „ispace“ komanda, vadovaujama Takeshi Hakamados, šį vaizdą vadina „istoriniu liudijimu, kad privačios bendrovės gali veikti tolimajame kosmoso regione“.
Kaip „Hakuto-R“ mėgino nusileisti Mėnulyje
- Zondas buvo paleistas naudojant „SpaceX Falcon 9“ raketą.
- Pasirinkta ekonomiška trajektorija per cislunarinę erdvę užtruko kelis mėnesius.
- Įskridęs į Mėnulio orbitą, aparatas atliko stabdymo testus ir pasiruošė nusileidimui Atlaso kraterio regione.
2023 m. balandį nusileidimas prasidėjo sklandžiai – kol dingo telemetrija. Vėliau paaiškėjo, kad aukštimačio programinės įrangos klaida modulį „apgavo“: sistema manė, kad aparatas yra aukščiau nei iš tikrųjų. Varikliai veikė iki paskutinio degalų lašo, o nusileidimo modulis nevaldomai nukrito ant Mėnulio paviršiaus.
Kodėl nusileisti Mėnulyje taip sudėtinga
Mėnulis neturi atmosferos, todėl stabdymą atlieka tik varikliai. Tai reiškia, kad bet kokia klaida gali būti lemtinga:
- netikslus jutiklio duomenų nuskaitymas,
- kelių sekundžių delsimas kompiuteryje,
- netinkamas nusileidimo kampas,
- klaidingai veikiantys lazeriniai tolimačiai,
- nestabili važiuoklė.
Mėnulio nusileidimai vis dar išlieka viena sudėtingiausių kosminių užduočių.
Kokia šios nuotraukos mokslinė vertė?
Nors kadras atrodo kaip meno kūrinys, jis svarbus mokslui. Kadangi nuotrauka daryta iš kosmoso ir be atmosferos iškraipymų, ji leidžia:
- tikslinti Saulės užtemimų modelius,
- suprasti, kaip atrodo dinamiška planeta iš didelio nuotolio,
- kalibruoti prietaisus, kurie ieško į Žemę panašių egzoplanetų.
Tokios nuotraukos padeda astronomams nustatyti, kaip gyvybę turinčios planetos galėtų atrodyti iš kitų sistemų.
Kas toliau laukia japonų misijų į Mėnulį?
Nepaisant nesėkmės, „ispace“ projektų neatsisako. Bendrovė:
- jau kuria naujus nusileidimo modulius,
- planuoja pristatyti į Mėnulį mokslinę įrangą ir mažus roverius,
- nori tapti komercinių krovinių tiekėja Mėnulio infrastruktūrai,
- ruošiasi bendradarbiauti su NASA „Artemis“ programa.
Kiekvienas nepavykęs nusileidimas suteikia vertingos patirties – nuo navigacijos iki autonominio valdymo algoritmų.
Net ir pasibaigusi avarija, „Hakuto-R“ misija paliko istorijoje vieną įsimintiniausių mūsų planetos portretų – Žemę, pakibusią virš Mėnulio šešėlio. Vaizdą, primenantį tiek mūsų trapumą, tiek ambiciją sugrįžti į Mėnulį ir dar toliau.
